Voltero tipo aprašymas

volteras tipo modelis

Volteras (voltero tipas) – stiprių pažiūrų, teorinės vaizduotės, instinktyvių santykių introvertas.

Asmenybės elementai: Moralė ir Vaizduotė

Žmogaus genotipai: tik vyriškos lyties volterai (moteriškos lyties voltero genotipo moterys yra linkolno tipo)

Voltero tipas pavadintas pagal Volterą (1694-1778) – Prancūzijos švietimo epochos rašytoją, istoriką ir filosofą, kuris žymus dėl savo sąmojo ir pilietinių teisių propagavimo, įskaitant religijos laisvę, laisvą prekybą ir bažnyčios bei valstybės atskyrimą.

Voltero tipas yra tipas (asmenybės tipas), kuris atsirado kartu su voltero genotipo pasirodymu. Manoma, kad voltero genotipas visų pirma pasirodė kažkur vidurinių rytų teritorijoje. Šiandien voltero tipas dažniausiai randamas ramzio tipo žmonių dominuojamose visuomenėse. Voltero tipas taip pat dažnas platono tipo visuomenėse, bet neišgyvena bronsonų dominuojamose šalyse (pvz.: Japonijoje, Kinijoje). Voltero tipas taip kaip ir linkolno tipas reikalauja gerų psichologinių ir aplinkos sąlygų. Voltero tipas yra išskirtinai vyriškas ir jį turi tik vyriškos lyties volterai (voltero tipo smegenys nėra pritaikytos moteriškai giminei, todėl voltero genotipo moterys turi linkolno tipo smegenis).

volteras voltero veido bruozai

Voltero tipo žmonės turi šias kaukolės proporcijas (kaukolės dalių proporcijos gali šiek tiek būti didesnės arba mažesnės nei standartas):

  • Vidutinį nosikaulis (nosikaulis yra šiek tiek pasisukęs į dešinę veido pusę) – atspindi labai didelę vaizduotę (dėl didelės dešiniojo apatinio momens skiltelės).
  • Mažas apatinis žandikaulis ir mažas pakaušis – atspindi mažą regimąją atmintį.
  • Vidutinė kakta – atspindi didelį asmenybės valdymą (lyginant su tipais, kurie turi mažesnes kaktas), kairėje kaktos pusėje talpinami kalbos ir psichoanalizės procesai
  • Didelis smakras – atspindi didelę garsinę-žodinę atmintį (garsinė žodinė atmintis naudojama muzikoje, kalboje, rašyme ir dėl kalbos bei rašto svarbos ypatingai svarbi žinių įsisavinime bei oratorystėje). Voltero tipo unikalus moralės procesas dešiniojoje smilkinio skiltyje smegenyse sumažino muzikai skirtus gebėjimus (nes užėmė dalį už muziką atsakingos skilties vietos) bei to pasėkoje sumažino ir bendrus žodinės atminties gebėjimus.
  • Kakta – simetriška
  • Žandikaulis ir pakaušis – simetriški
  • Žiūrint iš šono veidas atrodo smailus
  • Mažos nugaros smegenys ir mažos smegenėlės įgalina smulkų semitinį kūno sudėjimą
  • Vyriškas plaukų plikimas=TAIP (jeigu yra DHT perteklius)

Asmenybės elementai kontroliuojami dešiniuose kaktos skiltyse:

  • Moralė – girdimosios atminties procesas, kuris įgalina į moralines vertybes bei moralę orientuotą asmenybę. Dėl moralės asmenybės elemento voltero tipas turi didelį polinkį mąstyti apie moralines ir filosofines koncepcijas (apie tai kas „teisinga-neteisinga“, „priimtina-nepriimtina“, „teisėta-neteisinga“, „vertinga-nevertinga“ ir pan.). Moralės asmenybės elementas padarė voltero tipą labiausiai nuomones reiškiančiu tipu bei šis procesas suteikia voltero kalbai papildomo spalvingumo. Moralė nebūtinai visuomet yra teigiama, pvz.: voltero tipo asmuo gali suvokti alkoholį kaip vertybę ir moralės proceso pagalba sugalvoti pasiteisinimą jo vartojimui arba sureikšminti vagystes, nusikaltimus ir padaryti iš jų savo mąstysenoje savotišką didelę vertybę ir t.t. Didelį reiškinių sureikšminimą skatinantis asmenybės elementas. Skatina į visuomeniškumą nukreiptą asmenybę.
  • Vaizduotė – daro volterą pedantu. Sukuria stiprias pažiūras (pažiūroms būdingas kardinalumas), į vaizduotę orientuota asmenybė.

Tipų santykiai:

  • Teigiami santykiai su kitais volterais
  • Pagarbos santykiai su ramziais

Žinių įsisavinimas:

  • Gebėjimas mokytis ir įsisavinti žinias – vidutinis

Kitos paminėtinos savybės:

  • Atskiro patyčių proceso nėra voltero tipo vaizduotėje. Šaipymasis gali būti atliekamas bendrais vaizduotės pajėgumais, bet gerokai mažesnis lyginant su tipais, kurie turi atskirų patyčių procesą.
  • Valios dydis: standartinė valia

Tarpasmeniniai santykiai:

  • Psichoanalizė – vyksta kairioje kaktos skiltyje. Įgalina kitų žmonių asmenybės ir veiksmų analizę.
  • Bendravimo instinktai – vyksta kairiojoje pakaušio skiltyje. Atlieka santykių planavimo funkciją. Atlieka panašią funkciją kaip regimosios emocijos, bet šis procesas veikia instinktyviu santykiu planavimo principu (trūkumas yra emocinio ekspresyvumo praradimas, kurį suteikia regimosios emocijos). Bendravimo instinktai suformuoja labai aiškius bendravimo dėsningumus.

Pažiūros:

  • Tendencija turėti religingas ir dešiniąsias pažiūras = labai didelė (Pastaba: kairiosios ir nereligingos pažiūros irgi įmanomos. Kad ir kokios būtų pažiūros Voltero tipui dėl didelės vaizduotės (ir vaizduotės asmenybės elemento) būdingas polinkis į radikalumą).
  • Pažiūrų stilius (politinių, asmeninių ir t.t.) – stiprios pažiūros

Voltero tipas turi šias psichologines būsenas:

  • Virilizmas (iš lot. žodžio virilis – vyriškas) – psichologinis voltero tipo režimas, kurio metu individas pasižymi aukštu elgesio patrauklumu priešingai lyčiai. Virilistai taip pat gali būti atskiriami pagal pasąmoningą homofobišką elgseną*, kuri labai akivaizdžiai (bet nebūtinai agresyviai) yra išreiškiama (virilistai pasąmoningai vengia abiejų lyčių homoseksualių asmenų kompanijos ir draugiško kontakto). Nuotaika didesniąją laiko dalį yra pesimistinė – dėmesys pastebi daugiau neigiamų negu teigiamų dalykų, todėl dominuoja bloga nuotaika (maždaug virš 55 proc. sudaro bloga nuotaika, mažiau nei 45 proc. laiko dominuoja gera nuotaika). Humoro jausmas vaizduotėje yra mažas arba vidutinis.
  • Puritizmas (iš lot. žodžio purus – skaistus, doras) – voltero tipo psichologinė būsena, kurio metu individas neturi vaizduotės ar asmenybės sutrikimo (humoro jausmas žemas arba vidutinis) ir kurio elgesio patrauklumas priešingai lyčiai yra žemas. Nuotaika didesniąją laiko dalį yra pesimistinė (bloga nuotaika dominuoja dėmesyje).
  • Šizofrenija – teorinės vaizduotės sutrikimas (teorinė vaizduotė yra šiek tiek sudėtingesnė už standartinę vaizduotę, todėl jos sutrikimas atneša žymiai stipresnius neigiamus padarinius lyginant su depresija, kuri būdinga žmonėms su standartine vaizduote). Šizofreniško asmens humoro jausmas vaizduotėje yra aukštesnis nei vidutinis (dažniausiai labai aukštas). Bloga nuotaika dominuoja dėmesį. Patrauklumas priešingai lyčiai yra žemesnis negu virilizmo atveju. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl stiprios neigiamos konotacijos šizofrenija yra diagnozuojama tik asmenims su pačiais sunkiausiais šizofrenijos atvejais, bet iš tikro Darvino ir Voltero tipo asmenys su šizofrenija yra gana dažni visuomenėje ir pati savaime šizofrenija neturėtų būti žiūrima kaip „blogas“ ar stigmatinis reiškinys (daugelis žmonių net nepastebi didelio skirtumo tarp individo su silpna šizofrenija ir individo turinčio sveiką psichiką). Šizofrenija pagal stiprumą skirstoma į silpną šizofreniją (jos metu individas nėra už socialiai priimtinų normų) ir stiprią šizofreniją (elgesys už socialiai priimtinų normų, būdingos haliucinacijos, sutrikus kalba ir t.t.). Šizofrenija gali būti aktyvi arba pasyvi. Asmenų su aktyvia šizofrenija vaizduotėje dominuoja ironija ir sarkazmas ir asmenų su pasyvia šizofrenija vaizduotėje dominuoja juokas. Asmenys su aktyvia šizofrenija gali būti atskiriami pagal labiau „aktyvų elgesį“ ir asmenys su pasyvia šizofrenija gali būti atskiriami pagal labiau „pasyvią elgseną“.
  • Visos kitos seksualinės orientacijos išskyrus heteroseksualumą automatiškai voltero tipui sukelia šizofreniją dėl vaizduotės sutrikimo (bet tai nereiškia, kad homoseksualumas ar biseksualumas turi būti laikomas „blogu reiškiniu“ – jų sukeliama šizofrenija tėra biologinė voltero tipo realybė).
  • * Žmogaus tipų teorija neremia homofobiško elgesio. Pasąmoninga homofobija yra paprasčiausiai reiškinys, kuris gali būti aiškiai pastebimas tarp voltero tipo virilistų.

Voltero tipo veido bruožų demonstracija ant gyvų pavyzdžių:

volteras bono veido bruozai

volteras nicolas sarkozy veido bruozai

volteras bashar al assad veido bruozai

volteras teigiami santykiai

Tipų santykiai tarp to paties tipo asmenų yra visuomet teigiami, todėl voltero tipo žmonės visuomet turės teigiamus santykius su kitais volterais. Sutampantys vaizduotės ir moralės asmenybės elementai sukuria idealų teigiamą asmenybių suderinamumą ir vienas kito tarpusavio supratimą. Jeigu voltero tipo individas suvokia kitą voltero tipo asmenį neigiamai (jeigu yra asmeninis konfliktas ir pan.), tuomet jie neturės gerų asmeninių santykių, bet idealus suderinamumas tarp jų išliks. Voltero tipo žmonės pasąmoningai teikia pirmenybę kitiems linkolno tipo žmonėms, kuomet formuoja santykius.

volteras pagarbos tipu santykiai

Voltero tipo žmonės turi pagarbos santykius ramzio tipu. Sutampantys abiejų tipų vaizduotės asmenybės elementai ir kontaktuojantis voltero tipo moralės asmenybės elementas su ramzio tipo regimųjų emocijų elementu sukuria pasąmoningą pagarbų santykį ir savotišką žavėjimąsį tarp šių tipų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vienas kito supratimas yra žemesnis negu teigiamų santykių atveju. Šie geri santykiai tarp šių tipų gali būti nesunkiai matomi artimųjų rytų šalyse, kur voltero tipo žmonės ramzio tipo daugumos visuomenėje bendra prasme turi aukštą statusą ir labai gerą psichologinę aplinką, tačiau svarbu pabrėžti, kad šis pasąmoningas pagarbus santykis nėra vienpusis, o visuomet abipusis. Taip kaip ir teigiamų santykių atveju neigiamas asmeninis suvokimas (asmeniniai konfliktai ir pan.) iškreipia pagarbos tipų santykius ir todėl dėka neigiamo suvokimo gali susidaryti iliuzija, kad tarp asmenų nėra jokio suderinamumo.

*Pagarbos santykiai gali būti nesunkiai matomi empiriškai, bet teoriškai priežastis, kodėl šie santykiai atsiranda yra vis dar hipotezės lygmenyje ir nėra iki galo teoriškai gerai suprasti.

volteras vidutiniai tipu santykiai

Kuomet tarp tipų nei vienas arba tik vienas asmenybės elementas nesutampa, bet jie tarpusavyje neprieštarauja vienas kitam, tuomet galioja vidutiniai tipų santykiai. Voltero tipas turi vidutinius santykius su nortono, darvino, platono ir linkolno tipais. Vidutiniai santykiai nereiškia, kad geri asmeniniai santykiai tarp šių tipų asmenų nėra įmanomi, tai tik reiškia, kad nėra geri santykiai tarp šių tipų labiausiai remsis ant asmeninių pastangų sukurti ir išlaikyti gerus asmeninius santykius ir tarpusavio supratimas bus žemesnis nei teigiamų santykių atveju.

volteras atsparumas blogoms salygoms

Voltero tipo atsparumas blogoms sąlygoms yra labai žemas dėl teorinės vaizduotės ir gynybinių psichologinių būsenų nebuvimo. Voltero tipas neišgyvena bronsono tipo daugumos visuomenėse.

volteras voltero genotipu evoliucija

Voltero genotipas evoliucionavo* iš ramzio genotipo pozityviu genetinių mutacijų būdu. Votero tipo smegenys nepritaikytos moteriškajai lyčiai, todėl voltero genotipo moterų smegenys buvo kompensuotos linkolno tipo smegenimis.

*Tam kad būtų išvengta nesusipratimų, būtina pabrėžti, kad genotipų evoliucija nereiškia, kad tipai, kurie atsirado vėliau evoliucijos laiko juostoje yra „geresni“ už tipus, kurie atsirado anksčiau. Nėra bendra prasme nei pranašesnių nei žemesnių genotipų ar tipų. Visi dabar egzistuojantys tipai turi savo privalumų ir trūkumų, priklausomai nuo konkrečios aplinkos ir veiklos srities.

sudejimai1

Voltero tipas turi smulkų semitinį kūno tipą. Semitinis kūno sudėjimas turi du kartus mažesnes stuburo smegenis ir smegenėlės lyginant su mongoliniu kūno tipu. Semitinio kūno tipo proporcijos: smulkūs kaulai (maždaug apie pusantro arba du kartus smulkesni lyginant su mongolinio tipo standartu. Pats smulkiausias kūno sudėjimas), trumpos kojos ir ilga viršutinė kūno dalis. Semitinio sudėjimo žmonės paprastai turi didelius, stačius pečius ir stipriausias rankas lyginant su kitais sudėjimais.

N.B.: Raumenų ar riebalų masės kiekis nekeičia kūno sudėjimo. Kūno sudėjimą apsprendžia vien tik skeleto proporcijos. Hormonų lygiai tam tikru laipsniu įtakoja kaulų stambumą, bet nekeičia kūno sudėjimo.

Voltero tipo stipriosios pusės:
  1. Pati didžiausia vaizduotė iš visų tipų
  2. Nuomonės kardinalumas (p.s.: šizofrenijos būsenoje ši savybė gali gerokai susilpnėti. Kita vertus, pažiūrų kardinalumas gali ir kenkti, priklausomai nuo situacijos)
  3. Moralės procesas ir moralės asmenybės elementas voltero tipą daro nepralenkiamu filosofijoje.
  4. Stiprių rankų sudėjimas (semitinis kūno sudėjimas)
  5. Teorinė vaizduotė leidžia dalyvauti itin sudėtingų mokslinių teorijų kūrime.
  6. Labai aukštas tipų santykių suvokimas. Voltero tipas linkęs formuoti išskirtinai voltero tipo vyrų uždaras interesų ir bendravimo grupes.
  7. Dėka aukštos vaizduotės bei moralės ir vaizduotės asmenybės elementų voltero tipo baziniai gebėjimai literatūros kūrimui yra labai aukšti (tačiau jie gali būti susilpninti šizofrenijos ir kitų sutrikimų).
Voltero tipo silpnosios pusės
  1. Moralės asmenybės procesas dešiniojoje garsinės atminties dalyje smegenyse užima didelę fizinio ploto dalį, tad sumažėja už muziką atsakingos garsinės atminties vieta. To pasekoje voltero tipas lyginant su kitais tipais (panašiai kaip darvino ir nortono tipai) turi silpnesnį girdimosios atminties aparatą (nepaisant to, kad šis tipas turi didelį smakrą). Tai įtakoja ir mokinimosi pajėgumus.

Įdomūs faktai apie voltero tipą:

  1. Voltero tipas dėl labai gero tipų santykių suvokimo itin linkęs formuoti voltero tipo vyrų daugumos grupuotes. Pvz, Voltero tipo Steve Jobs įkurta ir ilgą laiką valdyta „Apple“ įmonė savo „auksiniu metu“ buvo sudaryta pagrinde vien iš voltero tipo vadovų ir aukšto rango darbuotojų.
  2. Voltero tipas labiausiai išplitęs Italijoje, Prancūzijoje, Irane, artimuosiuose rytuose. Irane įsteigta net „moralės policija“ – tai voltero tipo įtakos reiškinys.
  3. Voltero tipui netinkama aplinka yra Bronsono tipo daugumos šalys, tad rytų azijos šalyse (pvz.:Japonija, Kinija, Korėjos) voltero tipas labai retas ir neužima aukštų visuomeninių pozicijų.
  4. Neatsitiktinai pirmuoju „tikru filosofu“ laikomas voltero tipo graikų mąstytojas Aristotelis. Nors pasak supaprastinto požiūrio, filosofijos ankstyvųjų pamatų pradžią oficialiai padėjo darvino tipo Sokratas ir platono tipo platonas, tik su voltero tipo mąstytojais prasideda tikroji į moralės reiškinių vertinimą nukreipta filosofijos era.