Kiekvienas tipas turi savo smegenų sandarą būdinga tam tikram tipui. To paties tipo žmogus turi tas pačias asmenybės savybes, smegenų sandara, psichikos dėsningumus, gali pasiekti panašius intelekto sugebėjimus, santykius ir t.t.Nors, jeigu skiriasi to paties tipo žmogaus pažiūros tai visiškai nesiskiria intelekto ir asmenybes savybės ar įgimti tipų santykiai.Gamtoje egzistuojančios givybės formos ir taip pat žmogus turi savo sandara ir kokybę. Kokybe negali būti padrika ir bereikšme. Ji niekada neatsiranda iš niekur ji pereina nuo žemiausios evoliucijos formos prie aukščiausios. Evoliucionuodama kokybė perima žemesnių kokybių sandarą ir privalumus. Galima sakyti asmenybė yra sudaryta ne vien iš tobulų zonų, bet ir iš šių zonų ryšio tarpusavyje (sandaros esmės). Sandarai pasikeitus keičiasi kokybė. Kas yra tipų standartai? O kas yra standartas? Standartas turi savo kokybe ir kiekybės esmę. Galima sakyti to paties tipo žmogaus formos yra panašios ir mažai kinta nuo ribų. To paties tipo smegenys gali skirtis bendruoju dydžiu( to paties tipo smegenų tūris gali svyruoti nuo 1100cm3 , iki 2800cm3), veidas gali turėti skirtingus smulkiuosius bruožus, bet formos visada turi griežtai nustatytas ribas ir dėsnius. Galima sakyti tipo esmė yra jo smegenų proporcijos kurios atsispindi jo veido bruožuose. O asmenybės savybes yra logiškai susijusios su tipo smegenų sandara ir struktūra. Nėra gamtoje nei vieno proceso kuris nebūtų paaiškinamas ar neturėtų logiškumo. Todėl žmogus turi labai logišką smegenų ir asmenybės sistema, kuri yra tarpusavyje susijusi. Tam, kad būti žmogumi reikia turėti žmoniškuosius intelekto ir asmenybės privalumus. Kaip vėliau pamatysime, kad intelekto savybės evoliucijos eigoje yra paveldimas, o asmenybės savybės kinta. Visi tipai turi tas pačias intelekto savybes, kurios mažai skiriasi, bet panašumų jų kokybėje yra mažai. O asmenybės savybės labai skiriasi. Kiekvienas tipas turi tokių savybių kurių nėra pas kitą tipą. Pvz.: intravertai turi valią, o ekstravertai turi simpatijas-antipatijas. Intravertai neturi simpatijų-antipatijų, o ekstravertai neturi valios. Žmogus neturi visų žmoniškųjų savybių, bet turi visas intelekto savybes būdingas žmogui. Tokias intelekto savybes kaip dėmesys ir intuicija turi ir tobuli žinduoliai. Tik šios intelekto savybes pas žmogų dirba kitokia kokybe. Aišku ateityje žmogus įgaus naujų intelekto savybių kurių mes dar nežinome. Žmogaus smegenų sandara yra tiesiogiai proporcinga jo veido formų dydžiui. Kokios yra smegenys tokia yra kaukole ir veido bruožai. Todėl veido bruožai nėra atsitiktiniai ir bereikšmei. Kiekviena forma turi savo logiškumus ir esme. Medžio forma atspindi traukos ir jo egzistencijos dėsningumus, tai žmogaus kūno ir smegenų forma atspindi gamtos ir visuomeninius evoliucijos dėsningumus.

Kiek procentų smegenų zonos padidėjo palyginus su kitais tobulais primatais. Kalat 1995

Žmogaus smegenys evoliucijos eigoje pakito. Visos smegenų sritys padidėjo dvigubai palyginus su kitais tobulais primatais (Šimpanzėmis, Gorilomis). Kaktos sritis kuri yra atsakingą už kalbą, kalbos procesus ir asmenybės valdymą padidėjo kelis kartus, nors didelę kaktos sritį turinčių žmonių tipų kakta yra tris kartus didesnė negu mažą kaktą turinčių žmonių tipų.

Keičiantis smegenims palaipsniui kito ir kaukolė, todėl genai kurie yra susiję su tam tikromis smegenų sritimis yra tarpusavyje susiję su žmogaus kaukole.

Kintant smegenims ir jų sandarai atsirado naujos asmenybės savybės ir kito intelekto kokybė. Tipų teorija nagrinėja smegenų sandaros, kaukolės struktūros ir psichologijos dėsningumus ir jų teorinius logiškumus.

Apie tarpinį žmogų Neandertalietį (Ostapo tipą)

Mokslininkai iš neandertaliečio daro pabaisą nors tokie žmonės nusiprausę ir tvarkingai apsirengė egzistuoja tarp mūsų. Tokios kaukolės proporcijos kurias turėjo neandertalietis dažnai pasitaiko tarp šiuolaikinių žmonių. Vadinasi mokslininkams belieka subjaurinti protėvio odą ar kitaip iškraipyti mūsų protėvio kaukolę.

Ar nesusimąstote, kad neandertalietis išnyko prieš 28 000 metų , o šiuolaikinis žmogus atsirado prieš 40 000 metų, 12000 metų šiuolaikinis žmogus gyveno tose pačiose teritorijose. Šiuolaikinis necivilizuotas žmogus ir neandertalietis ant tiek buvo panašūs savo buitimi ir elgesiu, kad būtų neįmanoma, kad jie neturėjo lytinių santykių.

Per 12000 metų pasikeičia 480 žmonių kartos, ar nesusimąstote, kad per tiek laiko neįmanoma nukonkuruoti neandertaliečio. Neandertalietis yra Homo rūšies tipas, kurį dabar baigia visiškai išstumti Homo sapiens.

Pirmas tarpinis žmogus Neandertalietis turėjo mažą kaktą, turėjo mažą smakrą, jis buvo su dideliu apatiniu žandikauliu ir smailiu veidu. Taip pat šis žmogaus turėjo didelį pakaušį. Tai nėra išgalvota ar sukurta dirbtinai. Yra daugybę archeologų atkastų kaukolių įrodančių tai. Niekas Neandertaliečio nevaizduoja su aukšta kakta, dideliu smakru ar kumpa nosimi. Visi antropologai ar antropologija besidomintys žmonės šiuo metu turi vieningą Neandertaliečio paveikslą. Mokslas prieš tipų teorija tarpinį žmogų vaizdavo kaip labai emocionalų stambaus sudėjimo sutvėrimą. Neandertalietis neturėjo rasės nors jį dauguma mokslo žmonių jį daugiau tapatindavo su afrikietiškaja rase. Dabartinių žmonių skirtumai yra dar didesni. Man yra keistokas dabartinio žmogaus kaukolės vienodumo vaizdavimas. Dabartinė žmogaus kaukolė yra suvienodinta. Dauguma kaukolės skirtumų yra priskiriama kaip rasinis bruožas. Odos spalva, akių spalva, akių siaurumas yra nei kiek nesusijęs su žmogaus kaukolės ir veido sandara. Neandertalietis turėjo visus išorinius rasinius bruožus, jo veido ir kaukolės formos visose rasinėse grupėse buvo vienodos. Mongoliškos rasės neandertalietis turėjo smailų veidą Vadinasi dabartinis mokslas rasei priskiria tam tikrus labiausiai išplitusius antropologinius tipus arba sukuria hibridą. Tokia logika nėra teisinga, reikėtų mastyti plačiau. Pvz. biologas standartinį medį iš lapuočių miško kuriame yra 40 procentų spygliuočių paišytų kaip „lapuočio ir spygliuočio hibridą“ arba paišytų vien lapuočius.

[V]-raidė žymimas vyriškos lyties atstovas; [M] -raidė žymimas moteriškos lyties atstovas;
Vyriškieji tipai (Darvinas ir Volteras) neturi moteriškos lyties atstovų. Voltero genotipo moteris yra Linkolno tipo, o Darvino genotipo Platono tipo.

7 tipai pagal atsiradimo kilmę

1) Ostapo tipo žmogus

2) Vinerio tipo žmogus

3) Marato tipo žmogus

4) Platono tipo žmogus

5) Voltero tipo žmogus

6) Darvino tipo žmogus

7) Linkolno tipo žmogus

Taip atrodo tipai ir jų kompiuteriu sumaketuotos nuotraukos. Šiose nuotraukose veido formos yra sumodeliuotos pagal tipo esminius bruožus. Šios nuotraukos yra idealios ir labai pabrėžia tipo sandarą(tam tikrų zonų dydžiai yra išryškinti ir pabrėžti dirbtinai).

Taip atrodo žmogaus evoliucija nuo Ostapo tipo. Ostapas arba dabartinio mokslo neandartalietis niekur neišnyko, jis nors ir yra mažuma visuomenėje, bet yra žmogus.
Evoliucionuojant žmogui keitėsi jo smegenys todėl keitėsi ir veido forma.
Labai stipriai didėjo smegenų zonos kurios kontroliavo kalba ir asmenybes valdymą, šia zoną atspindi kaktos zona. Marato tipo evoliucijos kryptyje labiausiai keitėsi apatinė momens zona, kuria atspindi nosies kaulas, ši smegenų zona atspindi vaizduotė. Žmogus pradėjo prarasti atminties galias ir daugiau kurti. Taip ekstravertą pakeitė intravertas. Paprasta vaizduote pakeitė teorinė vaizduotė. O regimąsias emocijas pakeitė psichologinės ir instinktyvios savybės.
Todėl matant tipų paplitimą ir smegenų sandarą neigti žmogaus evoliucija būtų kvaila.

Žmogaus evoliucija

Analizuojant gamtos evoliucijos raidą išaiškėjo nemažai reiškinių, kad gamtoje egzistuoja griežti standartai.

1) Žmogaus smegenys
2) Šimpanzės smegenys
3) Gibono smegenys
4) Katino smegenys
5) Triušio smegenys
6) Varlės smegenys

Tobulėjant gyvybės materijai tobulėjo ir keitėsi smegenys. Primityvių gyvybės formų smegenys labai didelę smegenų dalį skiria kūno valdymui, o intelektui skiria mažą smegenų dalį. Tobulėjant gyvybei didėjo smegenų dalys kurios buvo skirtos intelektui t.t.Smegenys yra organas kuris skiriasi kokybe. Visi žinome, kad ne visų smegenų sričių kokybė yra vienoda. Apatinės momens smegenų srities sulyginimas su smegenėlėmis yra absurdiškas. Jeigu gyvybės forma turi dideles smegenis valdančias koordinaciją ir kūną tai nereiškia, kad ši gyvybės forma yra vienoda su tobulas smegenų sritis turinčiomis gyvybės formomis.
„Tačiau iš smegenų svorio negalima spręsti apie asmens intelektualines savybes. Gamtoje yra daug gyvūnų, kurių galvos smegenų svoris didesnis nei žmogaus. Dramblio smegenys sveria 4917 g, banginio - 6800 g. Lyginant galvos smegenų svorio santykį su kūno svoriu, žmogus yra pranašesnis nei kiti gyvūnai. Tobuli žinduoliai neturi apatinės momens ir kalbos zonų esančių kaktos zonoje.
Ne visi žinduoliai turi dėmesį su nuotaika. Arklys, Dramblys neturi dėmesio kuris turėtų nuotaiką, delfinas, šuva, Jautis, Beždžionė turi dėmesį su nuotaika. Tobulų žinduolių skleidžiami garsai nieko bendro neturi su žmogaus kalba. Tobuli žinduoliai neturi neprotinių asmenybės savybių valdomų dešinės kaktos zonos.
Smegenų zonų kokybė ir tobulų zonų dydis nulemia intelektą. Netobulų smegenų dydis intelekto nepadidina. Prie intelekto prisideda ir dešinės kaktos sritis (asmenybės valdymas) ir sudėtingos neprotinės asmenybės savybės (kalba, valia, darbas, morale t.t.)

Viena iš gamtoje įvykusių žalingų mutacijų. Ši mergaitė gimė su dvejomis smegenimis, darant smegenų atskyrimo operacija ji mirė.
Dauguma mutacijų yra žalingos tik labai maža dalis mutacijų yra naudingos. Visa gyvybė yra sudaryta iš logiškų genetiškai plintančių kadaise buvusių stambių ir smulkių naudingų mutacijų. Gyvybė turinti žalingas mutacijas neišgyvena, todėl stambios žalingos mutacijos neišplinta.

Palyginus šimpanzės ir žmogaus kaukolę matosi, kad pas žmogų didėjo kakta, smakras, nosies kaulas, apatinė momens zona, judamosios zonos. Šimpanzė genetiškai yra artima žmogui, nes žmogaus ir šimpanzės protėviai turėjo bendras šaknis. Dauguma tobulų žmoniškųjų savybių kurios yra pas žmogų dėmesys intuicija šimpanzė turi, tik neturi vaizduotės, kalbos ir darbo. Taip pat ši žmogbeždžionė neturi asmenybės savybių pritaikančių prie visuomenės, bet savybės kurios pritaiko prie laukinės gamtos puikiai išvystytos. Skirtingai negu ši žmogbeždžionė žmogus yra visuomeninis gyvulys kuris be visuomenės gamtoje pražūtų. Darbas padarė gyvulį žmogumi. Pradėdamas dirbti gyvulys pradėjo perduoti patirtį, taip tobulėjo intelektas, atsirado žmoniškosios savybės ir asmenybė pritaikyta prie visuomenės. Žmogaus evoliucija nėra galutinė ar sustojusi, žmogus keičiasi, ateityje atsiras nauji tipai kurie dar labiau valdys darbą ir mokslą reikalingą visuomenei ir gamtai pažinti. Gamtos evoliucija yra begalinė neturinti ribų. Todėl ir keičiasi žmogaus kaukolės forma, stuburo smegenys.

Harmoningas sudėtingas suderintas standartas nesimaišo genetiškai, o yra perduodamas iš kartos į kartą. Žmogaus smegenys turi savo standartus, kurie yra pagrįsti ribomis. Genetiškai yra paveldima tiksli smegenų sandara. Smegenų sandaros hibridas yra neįmanomas, taip pat kaip beribės smegenų zonos dydžiai.

Smegenų sandaros paveldimumui netinka Mendelio genetikos dėsniai.

Atrodo tarp žmonių skirtumai yra milžiniški, netik rasiniame lygmenyje, bet ir toje pačioje šeimoje. Dėka mutacijų mes esame labai nepanašūs. Keista, kad vaikai gimsta panašūs kaukoles ir veido sandara į vieną iš savo tėvų. Tarkime, jeigu egzistuoja daugiavaikė šeima sudaryta iš 15 vaikų. Ir jeigu tėvas turi žemą kakta ir yra mažo smakro su smailiu veidu, o motina turi tris kartus aukštesnę kaktą negu tėvo, plokščią veidą ir didžiulį smakrą tai jų vaikai nebus hibridai turintys abiejų tėvų bruožus. Dažniausiai vaikai bus panašūs iš vieno iš tėvų, šiuo atvejų daugiau vaikų bus panašūs į motiną. Šeimoje dominuos aukštą kaktą ir plokščią veidą su atsikišusiu smakru turintys abiejų lyčių vaikai. Į tėvą bus mažiau panašių vaikų, bet maža kakta ir smailų veidą turintys vaikai neišnyks šeimoje.

http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=52&Itemid=66 - genetinis paveldimumas

Kraujo grupės ir odos ir akių spalva susimaišys maišysis nepriklausomai , dominantinės šios savybės pasireikš pas visus vaikus.

Psichologinis tipas ir yra susijęs su panašia smegenų struktūra ir panašiu psichologiniu elgesiu.

Todėl mano paminėtoje šeimoje panašūs vaikai gerai sutars ir daugiau ras bendrą kalbą negu nepanasūs.

http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=42&Itemid=57- tipų santykiai

Tipų santykiai yra ne tas pats kaip asmeniniai santykiai. Geriausi asmeniniai santykiai yra tuomet kai tipai yra panašūs savo smegenų sandara ir psichologinėmis savybėmis.

Kiekvienas žmogus yra skirtingas, bet kartu turi tam tikrų savybių kurios yra jam svarbios. Visos žmoniškosios ir intelekto savybės negali dominuoti pas vieną žmogų. Vieni žmonės yra ekstravertai kiti yra intravertai, vieni yra intuityvūs kiti vizualūs treti giriasi gera žodine atmintimi.

Kodėl žmogui reikia pabrėžti tam tikras savybes?

Žmogui reikalinga įgimta asmenybė kuri gali būti skirtinga savo pažiūromis ir sugebėjimais. Žmogus būtų gyvuliu, jeigu jis neturėtų genetiškai pabrėžtos asmenybės. Ne viska mes įgyjame visuomenėje reikia kažkokią smegenų dalį skirti asmenybei. Kaip tik dešinė kaktos zona yra skirta asmenybės valdymui ir asmenybei pabrėžti. Pažeidus šią zoną žmogus nenukenčia intelektu, bet asmenybę pasikeičia visu 180 laipsnių kampu. Yra nemažai įrodymų kai psichiatrai sąmoningai nutaikė savo skalpelius ir elektrošoko elektrodus tam, kad pakeistų dvasinėmis ligomis sergančių žmonių asmenybes žmonių „daržovių“ linkme.

http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=96&Itemid=102- asmenybės ištrynimas

Norint tiksliai žinoti žmogaus psichologija reikia susisteminti psichologija, smegenų sandaros mokslą, žmogaus evoliuciją. Dabar pakalbėkime apie smegenų ir protinių psichologinių savybių ryšį. Visi žinome, kad pažeidus tam tikras smegenų sritis būna sutrikdyta skirtingos protinės savybės(Agnozija).

http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=89&Itemid=102 - smegenų pažeidimai ir sugebėjimai

Šiuo pagrindu buvo atrastos tam tikros smegenų sritys ir nupaisytas smegenų zonų žemėlapis. Šis žemėlapis buvo tiksliai pavaizduotas jau 1960 metais. Tipų teorija sujungė išorėje matomą veido ir kaukolės dalį su vidine smegenų dalimi.

Pvz. didėjant regimajai sričiai kuri yra pakaušio dalyje didėjo apatinis žandikaulis, kairiojo pusrutulio regimoji sritis atsako už bendravimo instinktus, emocijų procesą, dešiniojo už regimąją atmintį.

http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=95&Itemid=102- smegenų pusrutuliai

Kairiojo pusrutulio kaktos zona atsako už kalbą ir psichoanalizes ir psichologinių santykių procesus. Dešiniojo pusrutulio kaktos zona atsako už procesus kurie yra būdingi tipui valdymą(kokybę). Didėjant apatinės momens sričiai didėjo nosies kaulas, dešiniojo pusrutulio apatinė momens sritis atsako vaizduotę, o kairiojo už valios arba simpatijų antipatijų procesus. Didėjant smilkinio klausos zonai proporcingai didėjo kalbos organai, todėl pas žmogų atsikišo smakras http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=86&Itemid=102 , klausos zona atsako už žodinę girdimąją atmintį ir moralinį procesą. Limbinė zona atsako už cheminę atmintį(intuicija), ši zona neatsispindi kaukolėje. Viršutinė momens arba judamoji lytimoji zona atsako už darbą ir jo procesą. Lentelėje 1.1 yra nurodyta tipų formų sandara. Žiūrėkite į 1.1 lentelę.

Tipai ir intelektas.

Visi tipai yra įskyrus Ostapo tipą yra intelektu ir asmenybe maždaug panašūs. Bendrai paėmus standartinis Vinerio ir Marato tipas intelektu lenkia Platono tipą, nors pastarasis šiuos tipus aplenkia asmenybės savybėmis. Voltero ir Darvino tipai blogiau mokinasi negu Vinerio ir Marato tipai.

Tik nemanykit, kad naujieji tipai yra tobulybės. Vieni tipai turi vienų trūkumų kiti kitų.

---

Tipų teorija.

Apie tarpinį žmogų Neandertalietį (Ostapo tipą)

7 tipai pagal atsiradimo kilmę

Žmogaus evoliucija

Tipai ir intelektas.