Tipų teorija. Tipų teorijos pradžios atsiradimo užuomazgos įvyko tuomet kai buvo pastebėti žmogaus kaukolės, smegenų sandaros ir psichologinio elgesio panašumai. Visos šios savybės buvo teoriškai susistemintos, šimtus milijonų metų žmogaus evoliucija buvo susisteminta į 50 puslapių teoriją . Pačios teorijos unikalumas ir efektyvumas yra unikalus ir nepakartojamas. Visą tai pamatysite taikydami ją praktikoje. Pažindami žmogaus kaukolės formą mes galėsime nesunkiai pažinti žmogų per kelias sekundes. Nustatyti jo protines intelekto ir psichologines savybes, gabumus, psichiką, bendravimo ypatumus, bet ir suvoksime savo ir stebimo žmogaus santykius ir net viso kolektyvo santykius ir bendravimą. Norint pažinti žmogų užtenka pažvelgti į jo smegenis. Atrodo tai neįmanoma, bet su šia teorija jūs tai padarysite. Žmogus smegenys perėjo ilgą ir sudėtingą evoliuciją, jos eigoje keitėsi žmogaus smegenys kurios įtakojo kaukolės sandaros keitimąsi. Mutacijos kurios vyko smegenyse netik pakeitė žmogaus elgesį, intelektą, charakterį, bet ir žmogaus kaukolę. Tolimesnėje teorijos vystymosi eigoje buvo susieta smegenų sandara kuri yra nulemta genetikos su psichologijos mokslu. Taip buvo atrasti septyni žmogaus genotipai. Šių genotipų paplitimas pasaulyje nepriklauso nuo rasės, tautybės, odos spalvos, socialinės padėties, socialinės ir kultūrinės terpės. Afrikoje gyvenantys to paties genotipo žmonės niekuo nesiskiria nuo Europoje gyvenančių to paties genotipo žmonių savo smegenų sandara ir kaukolės sandara , skirtumai yra tik socialiniai ir kultūriniai. Žmogaus genotipas yra sudarytas iš dviejų lyčių. Ne visi atrasti genotipai tarp priešingų lyčių buvo vienodi. Du iš septinių žmonių genotipų turėjo skirtingą sandarą tarp priešingų lyčių. Vyriškos lyties tipų yra septyni, moteriškosios lyties penki. Penki genotipai yra grynieji, du genotipai negrynieji. Tie genotipai kurie sudaryti iš dviejų tipų vadinasi negrynaisiais. Jeigu grynieji genotipai sudaryti iš vieno tipo tai negrynieji genotipai iš dviejų skirtingų tipų. Septynių žmonių genotipų smegenys nesikryžmina. Lytiškai kryžminasi tokie rasiniai bruožai kaip odos spalva, plaukų spalva, akių spalva. To paties genotipo žmogus gali paveldėti skirtingas kraujo grupes. Jei vieno genotipo moteris ir kito genotipo vyras turės dešimt ar daugiau daug vaikų tai jų palikuonys nepriklausomai nuo jų lyties bus 50% panašus į motinos genotipą 25% į tėvo genotipą ir 25% tik į vieną senelių ar prosenelių genotipą kurį genuose nešioja tėvas. Pati įdomiausia tipų teorijos dalis yra tipų santykiai, nemaišykite jų su asmeniniais santykiais. Žmogus vienintelė būtybė žemėje kuri turi asmenybę. Asmenybė yra sudaryta iš dviejų programinių savybių kurios yra pabrėžiamos tipo. Programinėmis jos vadinasi, todėl, kad kaktos dešiniojo pusrutulio zona gali pabrėžti vieną protinę savybę kitą neprotinę. Vieniems tipams yra pabrėžiama vaizduotė, kitiems žodinė atmintis t.t. Tai nereiškia, kad tie tipai kurie turi programiškai pabrėžtą vaizduotę gali daugiau įsivaizduoti, tipai kurie turi pabrėžtą vaizduotę turi kokybiškesnę ir labiau orientuotą pačią vaizduotę. Todėl žmonės skiriasi nuo gyvulių tuo, kad yra stipriai orientuoti į vieną protinę ir vieną neprotinę savybę. Žmonės yra sudaryti iš septynių tipų kurie tarpusavyje kontaktuoja naudodami savo stipriąsias programines savybes. Jeigu programinės protinės ir neprotinės savybės sutampa tai žmogus susikalba ir tarp šių žmonių yra geri tipų santykiai. Visada geri tipų santykiai bus, jeigu žmogus bendraus su savo tipo žmonėmis kurių protinės ir neprotinės savybės yra vienodos. Neigiami asmeniniai tipų santykiai, emocijos antipatijos, neigiamas suvokimas gali iškreipti tipų santykius. Vidutiniai arba neutralūs santykiai tarp tipų yra tuomet kai tarp žmonių sutampa viena savybė ir nesutampa kita. Neigiami yra tokie santykiai kai tarp tipų nesutampa dvi programinės savybės. Neigiami santykiai yra tragiški, asmeninės meilės yra silpnos ir greitai byrančios. Asmenybių nesupratimas ir konfliktai yra didžiuliai, jeigu yra neigiami tipų santykiai. Reikia džiaugtis, kad neigiamų tipų santykių yra nedaug juos turi tik du tipai iš septinių. Kiekvienas tipas turi savo smegenų sandarą būdinga šiam tipui. To paties tipo žmogus turi tas pačias asmenybės savybes, smegenų sandara, kūno sudėjimą, psichikos dėsningumus, gali pasiekti panašius intelekto sugebėjimus. Nors, jeigu skiriasi to paties tipo žmogaus pažiūros, kūno svoris, tai visiškai nesiskiria intelekto ir asmenybes įgimtos savybės, įgimtas kūno sudėjimas ar įgimti tipų santykiai. To paties tipo žmogaus smegenų sandaros formos yra panašios ir mažai kinta nuo ribų. Smegenys gali skirtis bendruoju dydžiu( to paties tipo smegenų tūris gali svyruoti nuo 1100cm3 , iki 2800cm3), veidas gali turėti skirtingus smulkiuosius bruožus, bet kaukolės formos visada turi griežtai nustatytas ribas ir dėsnius. Tipo esmė yra jo smegenų proporcijos kurios atsispindi jo kaukolės formoje. Žmogus turi labai logišką smegenų ir asmenybės sistema, kuri yra tarpusavyje susijusi. Tam, kad būti žmogumi reikia turėti žmoniškuosius intelekto ir asmenybės privalumus. Kaip vėliau pamatysime, kad intelekto savybės evoliucijos eigoje yra paveldimas, o asmenybės savybės kinta. Visi tipai turi tas pačias intelekto savybes, kurios mažai skiriasi, asmenybės savybės labai skiriasi. Kiekvienas tipas turi tokių savybių kurių nėra pas kitą tipą. Pvz.: intravertai turi valią, o ekstravertai turi simpatijas antipatijas. Intravertai neturi simpatijų antipatijų, o ekstravertai neturi valios. Ekstravertai puikiai bendrauja, nes jie turi programines simpatijas antipatijas. Intravertai bendrauja su mažesniu kiekiu bendravimo savybių jie daugiau laiko skiria veiklai. Vieniems ir kitiems trūkstamas specializuotas savybes pakeičia intelektas. Žmogus neturi visų žmoniškųjų asmenybės savybių, bet turi visas intelekto savybes būdingas žmogui. Tokias intelekto savybes kaip dėmesys ir intuicija turi net tobuli žinduoliai. Tik šios intelekto savybes pas žmogų dirba kitokia kokybe. Žmogus neturi geresnės uoslės negu šuva, bet jo limbinė smegenų dalis atsakinga už uoslę daugybę kartų viršija šuns uoslę. Erelis mato kas dedasi už kelių kilometrų pievoje, bet žmogaus regimoji smegenų dalis yra milžiniška. Kiek procentų smegenų zonos padidėjo palyginus su kitais tobulais primatais. Kalat 1995 http://www.pc.rhbnc.ac.uk/staff/J.Zanker/teach/PS3080/3080_E2.htm Žmogaus smegenys evoliucijos eigoje pakito. Visos smegenų sritys padidėjo dvigubai palyginus su kitais tobulais primatais (Šimpanzėmis, Gorilomis). Kaktos sritis kuri yra atsakingą už kalbą, kalbos procesus ir asmenybės valdymą padidėjo kelis kartus, nors didelę kaktos sritį turinčių žmonių tipų kakta yra tris kartus didesnė negu mažą kaktą turinčių žmonių tipų. Keičiantis smegenims palaipsniui kito ir kaukolė, todėl genai kurie yra susiję su tam tikromis smegenų sritimis yra tarpusavyje susiję su žmogaus kaukole. Kintant smegenims ir jų sandarai atsirado naujos asmenybės savybės ir kito intelekto kokybė. Tipų teorija nagrinėja smegenų sandaros, kaukolės struktūros ir psichologijos dėsningumus ir jų teorinius logiškumus. Apie tarpinį žmogų Neandertalietį (Ostapo tipą) http://www.clarku.edu/~piltdown/map_receptionfav/dawnmanofpilt.html Mokslininkai iš otapo tipo (neandertaliečio) daro pabaisą nors tokie žmonės nusiprausę ir tvarkingai apsirengė egzistuoja tarp mūsų. Tokios kaukolės proporcijos kurias turėjo neandertalietis dažnai pasitaiko tarp šiuolaikinių žmonių. Vadinasi mokslininkams belieka subjaurinti protėvio odą ar kitaip iškraipyti mūsų protėvio kaukolę. Ar nesusimąstote, kad neandertalietis išnyko prieš 28 000 metų , o šiuolaikinis žmogus atsirado prieš 40 000 metų, 12000 metų šiuolaikinis žmogus gyveno tose pačiose teritorijose. Šiuolaikinis necivilizuotas žmogus ir neandertalietis ant tiek buvo panašūs savo buitimi ir elgesiu, kad būtų neįmanoma, kad jie neturėjo lytinių santykių. Dauguma mokslininkų spėja, kad neandertalietis „kryžminosi“ su žmogumi. Kryžminimosi sąlyga galioja tik augalams ir tam tikriems gyvūnams žmogaus ir neandertaliečio palikuonys kryžminimosi metu turėjo būti nevaisingi. Tarp neandertaliečio ir kromanjoniečio dar mažesnis skirtumas negu tarp kromanjoniečio ir Homo erectus. Per 12000 metų pasikeičia 480 žmonių kartos, ar nesusimąstote, kad per tiek laiko neįmanoma nukonkuruoti neandertaliečio. Neandertalietis yra Homo rūšies tipas, kurį dabar baigia visiškai išstumti Homo sapiens. Pirmieji pilnaverčiai žmonės pagal tipų teorija kurie daugumą turi šiuolaikinės Europos, Azijos visuomenėse yra vinerio tipo arba kromanjoniečiai. Jų pagrindinis bruožas yra žema kakta, didelis apatinis žandikaulis, plokščias veidas. Išorinė smegenų sandara Vidinė smegenų sandara
Tipų formų lentelė 1.1
| Tipas | Regimoji zona (apatinis žandikaulis) | Smakras | Nosis vyro[V], moters [M] | Kakta | Veido plokštumas | Sudėjimas Stuburo smegenys
| | Didelė | Didelis | [V M] Maža | Maža | Didelis | Didelės | | Platonas | Maža | Didelis | [V M] Maža | Didelė | Didelis | Mažos | Platonas[M]– Darvino genotipo | Vidutinė | Mažas | [M] Maža | Didelė | Mažas | Mažos | | Maratas | Didelė | Didelis | [V] Didelė [M] Vidutinė | Maža | Mažas | Mažos | | Darvinas[V] | Vidutinė | | [V] Maža | Didelė | Mažas | Mažos | | Linkolnas | Maža | Didelis | [V] Didelė [M] Vidutinė | Vidutinė | Didelis | Mažos | Linkolnas[M]– Voltero genotipo | Maža | Didelis | [M] Vidutinė | Vidutinė | Mažas | Mažos | | Volteras[V] | Maža | Didelis | [V] Vidutinė | Vidutinė | Mažas | Mažos | | Ostapas | Didelė | Mažas | [V M] Maža | Maža | Mažas | Didelė |
[V]-raidė žymimas vyriškos lyties atstovas; [M] -raidė žymimas moteriškos lyties atstovas; Vyriškieji tipai (Darvinas ir Volteras) neturi moteriškos lyties atstovų. Voltero genotipo moteris yra Linkolno tipo, o Darvino genotipo Platono tipo. 7 tipai pagal atsiradimo kilmę
1) Ostapo tipo žmogus  2) Vinerio tipo žmogus  3) Marato tipo žmogus  4) Platono tipo žmogus  5) Voltero tipo žmogus  6) Darvino tipo žmogus  7) Linkolno tipo žmogus  Taip atrodo tipai ir jų kompiuteriu sumaketuotos nuotraukos. Šiose nuotraukose veido formos yra sumodeliuotos pagal tipo esminius bruožus. Šios nuotraukos yra idealios ir labai pabrėžia tipo sandarą(tam tikrų zonų dydžiai yra išryškinti ir pabrėžti dirbtinai). Atrodo tarp žmonių skirtumai yra milžiniški, netik rasiniame lygmenyje, bet ir toje pačioje šeimoje. Dėka mutacijų mes esame labai nepanašūs. Keista, kad vaikai gimsta panašūs kaukoles ir veido sandara į vieną iš savo tėvų. Tarkime, jeigu egzistuoja daugiavaikė šeima sudaryta iš 15 vaikų. Ir jeigu tėvas turi žemą kakta ir yra mažo smakro su smailiu veidu, o motina turi tris kartus aukštesnę kaktą negu tėvo, plokščią veidą ir didžiulį smakrą tai jų vaikai nebus hibridai turintys abiejų tėvų bruožus. Dažniausiai vaikai bus panašūs iš vieno iš tėvų, šiuo atvejų daugiau vaikų bus panašūs į motiną. Šeimoje dominuos aukštą kaktą ir plokščią veidą su atsikišusiu smakru turintys abiejų lyčių vaikai. Į tėvą bus mažiau panašių vaikų, bet maža kakta ir smailų veidą turintys vaikai neišnyks šeimoje. http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=52&Itemid=66 - genetinis paveldimumas Kraujo grupės ir odos ir akių spalva susimaišys maišysis nepriklausomai , dominantinės šios savybės pasireikš pas visus vaikus. Psichologinis tipas ir yra susijęs su panašia smegenų struktūra ir panašiu psichologiniu elgesiu. Todėl mano paminėtoje šeimoje panašūs vaikai gerai sutars ir daugiau ras bendrą kalbą negu nepanasūs. http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=42&Itemid=57- tipų santykiai Tipų santykiai yra ne tas pats kaip asmeniniai santykiai. Geriausi asmeniniai santykiai yra tuomet kai tipai yra panašūs savo smegenų sandara ir psichologinėmis savybėmis. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, bet kartu turi tam tikrų savybių kurios yra jam svarbios. Visos žmoniškosios ir intelekto savybės negali dominuoti pas vieną žmogų. Vieni žmonės yra ekstravertai kiti yra intravertai, vieni yra intuityvūs kiti vizualūs treti giriasi gera žodine atmintimi. Kodėl žmogui reikia pabrėžti tam tikras savybes? Žmogui reikalinga įgimta asmenybė kuri gali būti skirtinga savo pažiūromis ir sugebėjimais. Žmogus būtų gyvuliu, jeigu jis neturėtų genetiškai pabrėžtos asmenybės. Ne viska mes įgyjame visuomenėje reikia kažkokią smegenų dalį skirti asmenybei. Kaip tik dešinė kaktos zona yra skirta asmenybės valdymui ir asmenybei pabrėžti. Pažeidus šią zoną žmogus nenukenčia intelektu, bet asmenybę pasikeičia visu 180 laipsnių kampu. Yra nemažai įrodymų kai psichiatrai sąmoningai nutaikė savo skalpelius ir elektrošoko elektrodus tam, kad pakeistų dvasinėmis ligomis sergančių žmonių asmenybes žmonių „daržovių“ linkme. http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=96&Itemid=102- asmenybės ištrynimas Norint tiksliai žinoti žmogaus psichologija reikia susisteminti psichologija, smegenų sandaros mokslą, žmogaus evoliuciją. Dabar pakalbėkime apie smegenų ir protinių psichologinių savybių ryšį. Visi žinome, kad pažeidus tam tikras smegenų sritis būna sutrikdyta skirtingos protinės savybės(Agnozija). http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=89&Itemid=102 - smegenų pažeidimai ir sugebėjimai Šiuo pagrindu buvo atrastos tam tikros smegenų sritys ir nupaisytas smegenų zonų žemėlapis. Šis žemėlapis buvo tiksliai pavaizduotas jau 1960 metais. Tipų teorija sujungė išorėje matomą veido ir kaukolės dalį su vidine smegenų dalimi. Pvz. didėjant regimajai sričiai kuri yra pakaušio dalyje didėjo apatinis žandikaulis, kairiojo pusrutulio regimoji sritis atsako už bendravimo instinktus, emocijų procesą, dešiniojo už regimąją atmintį. http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=95&Itemid=102- smegenų pusrutuliai Kairiojo pusrutulio kaktos zona atsako už kalbą ir psichoanalizes ir psichologinių santykių procesus. Dešiniojo pusrutulio kaktos zona atsako už procesus kurie yra būdingi tipui valdymą(kokybę). Didėjant apatinės momens sričiai didėjo nosies kaulas, dešiniojo pusrutulio apatinė momens sritis atsako vaizduotę, o kairiojo už valios arba simpatijų antipatijų procesus. Didėjant smilkinio klausos zonai proporcingai didėjo kalbos organai, todėl pas žmogų atsikišo smakras http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=86&Itemid=102 , klausos zona atsako už žodinę girdimąją atmintį ir moralinį procesą. Limbinė zona atsako už cheminę atmintį(intuicija), ši zona neatsispindi kaukolėje. Viršutinė momens arba judamoji lytimoji zona atsako už darbą ir jo procesą. Lentelėje 1.1 yra nurodyta tipų formų sandara. Žiūrėkite į 1.1 lentelę. Tipai ir intelektas. Visi tipai yra įskyrus Ostapo tipą yra intelektu ir asmenybe maždaug panašūs. Bendrai paėmus standartinis Vinerio ir Marato tipas intelektu lenkia Platono tipą, nors pastarasis šiuos tipus aplenkia asmenybės savybėmis. Voltero ir Darvino tipai blogiau mokinasi negu Vinerio ir Marato tipai. Tik nemanykit, kad naujieji tipai yra tobulybės. Vieni tipai turi vienų trūkumų kiti kitų. --- |