Teorija

smegenu zonu palyginimas ikonaKad būtų galima geriau suvokti esmines žmogaus veido formas, būtina atsigręžti į evoliucinius procesus. Žmogaus kaukolė (o tuo būdu visos veido formos) įgavo dabartinį pavidalą ne atsitiktinai, o pozityvių genetinių mutacijų būdu, kuomet keitėsi esminės smegenų proporcijos ir vystėsi naujos smegenų funkcijos.

Tuo būdu ir smegenų vystymasis vyko ne atsitiktine kryptimi, o prisitaikant prie besikeičiančios aplinkos, kurią įtakojo tiek kitusios žmogaus protėvių aplinkos, kurios reikalavo naujo prisitaikymo prie jų, tiek žmogiškųjų būtybių kuriama bendruomeninė kultūra, kuri reikalavo vis didesnio intelektinio aparato vystymosi ir naujų psichologinių savybių.

Evoliucijos eigoje vienos smegenų sritys tapdavo gyvybiškai svarbios ir reikalingos, o kitų smegenų zonų svarba sumenkdavo. Visa tai kiekvienos genetiškai naudingos mutacijos metu sąlygojo proporcinės smegenų sąrangos kitimą naujo fizinio, intelektinio ir psichologinio prisitaikymo linkme.

Taip pat reikia pabrėžti, kad evoliucija visuomet veikia balanso principu ir niekuomet nekuria maksimaliai visas įmanomas smegenų savybes turinčių organizmų, nes smegenų sričių konkuravimas dėl energijos išteklių gyvybiškai verčia kiek galima optimaliau optimizuoti smegenų zonų proporcijas. Dėl šios priežasties niekada nebus organizmo, kuriam būdingi absoliučiai visi maksimalūs psichologiniai, fiziniai ir intelektiniai bruožai, tad kiekvienas organizmas turi stipriųjų ir silpnųjų bruožų, kurie leidžia optimaliai prisitaikyti prie tam organizmui ar rūšiai būdingos aplinkos.

Viso to pasėkoje evoliucijos eigoje išsivystė 7 skirtingi žmogaus genotipiniai standartai. Tai reiškia, kad atsirado 7 skirtingi žmogaus genotipai, kurie apima žmogaus skeleto visą struktūrą, kaukolės proporcijas bei informaciją smegenų sričių proporcijoms. Taip pat genotipas apibrėžia organizmui būdingą visą organų ir esminių audinių rinkinį bei struktūra (bet nebūtinai dydžius, kurie gali kiek kisti priklausomai nuo fenotipo).

Žmogaus atveju visiems 7 žmogaus genotipams būdinga visi tie patys vidiniai organai bei gyvybiškai svarbūs audiniai, tad skirtumai tarp žmogiškųjų genotipų egzistuoja būtent smegenų sričių struktūroje.
Štai visi 7 žmogaus genotipai:

zmogaus genotipai2

Galutinis smegenų struktūros standartas MTT teorijoje yra vadinamas tipu. Dėl evoliucinių priežasčių voltero ir darvino genotipams būdinga išimtinė situacija (tai leidžia maži struktūriniai skirtumai tarp darvino ir platono bei linkolno ir voltero tipų), kuomet darvino ir voltero tipai yra būdingi tik vyriškosios lyties darvino ir voltero genotipų atstovams (nes tokia struktūra yra nepritaikyta moteriškoms smegenims), tuo tarpu moteriškosios lyties darvino genotipui yra būdingos platono tipo smegenys, o moteriškosios lyties voltero genotipui yra būdingos linkolno tipo smegenys. Visi kiti genotipai (bronsono, ramzio, nortono, linkolno ir platono) savyje talpina abi to paties tipo lytis.

Visi 7 žmogaus tipai:

tipu sarasas1

Žemiau pateiktame paveikslėlyje iš Terrence Deacon’o knygos, galima matyti su pirminėmis juslėmis susijusių smegenų proporcijų proporcinio pokyčio skaičius lyginant su tokio pat dydžio šimpanzės smegenimis.

smegenu zonu palyginimas

*Iliustracija sukurta remiantis Terrence W. Deacon knygos „The Symbolic Species: The Co-evolution of Language and the Brain“ 217 psl. duomenimis.

Verta pabrėžti, kad paveikslėlis nėra itin tikslus, nes remiasi pasenusiais duomenimis, kurie dėl MTT nežinojimo ignoruoja žmogaus tipų egzistavimą (skirtingi tipai turi skirtingas smegenų proporcijas, o šiame palyginime nėra nurodyta, kokio tipo smegenys lygintos su šimpanze), taip pat paveikslėlyje negalima rasti asociacinių žievių (didžiosios dalies smilikininės ir momeninės skilties) dydžių palyginimo duomenų, tačiau nepaisant to, paveikslėlis yra pakankamai tikslus, kad padėtų bendrine prasme geriau suprasti evoliucines smegenų vystymosi tendencijas.

Nepaisant to galima matyti, kad lyginant su šimpanzėmis žmogaus smegenyse gerokai proporciškai didėjo kaktos ir pirminės bei antrinės girdimosios atminties sritys (kurios atsakingos už kalbą, girdimąją informaciją bei mąstymą), o už regimąją, jutimines, uodimo ir judėjimo funkcijas atsakingos sritys atitinkamai mažėjo.

Šioje schemoje ignoruojami asociacinių žievių (likusios smilkininės skilties dalies bei momeninių sričių) padidėjimai, kurie iš tikro yra pats ryškiausias evoliucinis pokytis lyginant su primatais. Tai galima aiškiai matyti žemiau pateikiamame primatų smegenų palyginime:

primatu smegenu evoliucija

*Paveikslėlio šaltinis dbm.neuro.uni-jena.de. Paveikslėlis sulietuvintas.

Atkreipkite dėmesį į ryškų žmogaus smegenų kaktinės, momeninės ir smilkininės srities padidėjimą palyginus su kitų primatų smegenimis. Galima aiškiai matyti, kad aukštesniųjų primatų evoliucijos metu būtent šios dalys proporciškai nuolat didėjo. O šios sritys atsakingos už erdvines, kognityvines, asociatyvines, vaizduotės ir asmenybės įgalinimo funkcijas. Būtent jos lėmė didėjantį aukštesniųjų primatų sąmoningumą, išplėstas intelektines funkcijas, bei sudarė biologinius pagrindus žmogaus verbalinės kalbos atsiradimui.

Kaip minėta smegenų sričių dydžiai turi tiesioginį ryšį su kaukolės forma. Štai kelėtos žmogiškųjų beždžionių ir ankstyvųjų žmonių kaukolių palyginimas su „moderniu žmogumi“ (Bronsono tipo kaukolė).

kaukoliu palyginimas

*Paveikslėlio šaltinis: commons.wikimedia.org. Paveikslėlis sulietuvintas.

Kaip matote, nuolat augo nuolat didėjo kaukolių kaktos sritis ir smakras. Visų šių matomų egzempliorių pakaušis yra panašiai didelis. Su Homo Erectus pasirodymu atsiranda ryškus nosikaulis (Gorila ir Australopitekas neturi išsikišusio nosies kaulo). Visų čia matomų kaukolių žandikaulis yra didelis.

Šios matomos tendencijos akivaizdžiai rodo šiuos ryšius:

  • Didėjančios smilkininės skiltys (atsakingos už girdimąją atmintį) ir didėjantis smakras yra tiesiogiai tarpusavyje susiję.
  • Didėjančios kaktinės skiltys (atsakingos už asmenybę ir kalbos procesus) ir didėjanti kaukolės kaktos sritis yra tarpusavyje susiję.
  • Atsiradęs išsikišęs nosikaulis ir ryškiai padidėjusi momeninė skiltis (atsakinga už vaizduotę) yra tarpusavyje susiję.
  • Pakaušio dydis tiesiogiai atspindi pakaušinės skilties dydį (atsakinga už regimąją atmintį ir dėmesį). Kaip vėliau matysime, pakaušio dydis turi tiesioginį sąryšį ir su žandikaulio dydžiu.

Tad dabar pažvelkime į tikslią žmogaus genotipų vystymosi eigą pagal MTT:

zmogaus genotipu evoliucija

Kaip matote evoliucijos eigoje pačios akivaizdžiausios kaukolės kitimo tendencijos yra kaktos srities didėjimas, pakaušio mažėjimas, smakro didėjimas. Žmogaus genotipų evoliucija pasidalino į dvi atskiras šakas: vienai būdingas nosies kaulo padidėjimas, o kitoje nosies kaulas išliko vienodai mažas. Darvino genotipas yra bendrųjų tendencijų išimtis, nes pasižymi atvirkštine smakro sumažėjimo ir pakaušio padidėjimo tendencija.

Apžvelgėme evoliucijos tendencingumus, kurie turėtų padėti visiems naujai susipažinusiems su tipų teorija geriau suprasti ryšius tarp kaukolės formos ir smegenų sričių dydžių proporcijų. Dabar pabandysime iš arčiau apžvelgti kiekvieną esminę galvos formos dalį ir jos ryšius su atitinkamomis smegenų dalimis ir jų funkcijomis, kurios įtakoja konkretaus tipo elgesį, psichologiją ir intelektą.

Pakaušis ir žandikaulio dydis

Pakaušio dydis ir žandikaulio dydis turi tiesioginį ryšį. Tai reiškia: didelis žandikaulis tiesiogiai atspindi didelį pakaušį, vidutinis žandikaulis tiesiogiai atspindi vidutinio dydžio pakaušį ir mažas žandikaulis atspindi mažą pakaušį.

zandikaulis pakausis rysys

Iliustracijoje nesunkiai matosi, kaip žandikaulis remiasi į pakaušinę kaukolės dalį. Būtent žandikaulio dydis lemia, kiek stipriai pakaušis yra išsišovęs į išorę, tad tokiu būdu žandikaulio dydis tiesiogiai susijęs su pakaušio dydžiu. Pakaušio dydis savo ruožtu tiesiogiai atspindi pakaušinės smegenų skilties dydį, kurioje vyksta regimosios atminties ir dėmesio procesai.

Žandikaulio/pakaušio dydžiai pagal genotipus:

  • Mažas žandikaulis/pakaušis: platono, linkolno, voltero genotipai
  • Vidutinio dydžio žandikaulis/pakaušis: darvino genotipas
  • Didelis žandikaulis/pakaušis: nortono, bronsono, ramzio genotipai
  • Pažvelkime į gyvus pavyzdžius:

Emalienenko

platono genotipo (platono tipo) kikboksininkui Fiodorui Emalienenko būdingas mažas žandikaulis (poodinis riebalinis sluoksnis gali sudaryti didesnio žandikaulio įspūdį, nei jis yra iš tikrųjų, todėl reikia kreipti dėmesį tik į žandikaulio kaulo kontūrus. Dėl žandikaulio mažumo veido apačiai būdingas „aptakumas“). Nesunku pastebėti, kad ir sportininko pakaušis yra itin mažas, todėl ir jo regimoji smegenų zona yra maža (maža vizualinė atmintis ir dėmesys, o to pasėkoje mažiau jautrūs nuotaikos procesai – tai suteikia privalumų kovų sporte, nes sumažina jautrumą skausmui).

Heidi Klum

Tuo tarpu bronsono genotipo (bronsono tipo) supermodeliui būdingas itin didelis žandikaulis, tad ir jos pakaušis yra didelis, kuris lemia didelį vizualinės atminties ir dėmesio aparatą.

Didelis pakaušio dydis suteikia vietos regimųjų emocijų procesui, kuris atsakingas už emocinę kitų asmenybių analizę ir santykio su jais (draugystės, neapykantos, seksualinio ryšio ir t.t.) sukūrimo.

didelis pakausis regimosios emocijos

Iliustracijoje galite matyti, kairiojoje pakaušinėje skiltyje esantį regimųjų emocijų procesą, kuris būdingas tipams turintiems didelį žandikaulį ir pakaušį (bronsono, ramzio ir nortono tipams). Vėlesnių tipų tarpasmeninių santykių procesai dalinai (volterų ir linkolnų atveju) arba pilnai platono ir darvino tipų atveju) persikėlė į smegenų kaktinę skiltį. Darvino genotipas yra vienintelis genotipas, kuris turi asimetrišką žandikaulį, tad ir asimetrišką pakaušį – dešinysis žandikaulis ir dešinioji pakaušio dalis yra didesnė už kairiuosius atitikmenis. Kadangi darvino genotipo žmonės paveldėjo iš platono genotipo psichoanalizės ir psichologinių santykių procesus (tarpasmeninių santykių sistema), kurie vyksta kaktinėje skiltyje, tad papildoma vieta kairiojoje pakaušio dalyje liko nereikalinga ir darvino genotipo žmonių pakaušis tokiu būdu įgavo asimetriškumą. Šis asimetriškumas būdingas tiek darvino genotipo moterims (platono tipo), tiek darvino genotipo vyrams (darvino tipo).

Smakro ir smilkininės skilties dydis

Smakro dydis ir smilkininės smegenų skilties dydis turi tiesioginį ryšį. Besivystant kalbai smilkininės skilties padidėjimas buvo būtinas, nes būtent joje vyksta simbolių bei kalbos apdorojimo ir supratimo funkcijos. To pasėkoje išsikišo smakras, kuris leidžia geresnę artikuliaciją.

smakras smilkinine skiltis rysys

Iliustracijoje galima matyti pavaizduotus smakrą ir smilkininę smegenų skiltį.

Žandikaulio/pakaušio dydžiai pagal genotipus:

  • Mažas smakras: nortono, darvino genotipai
  • Didelis smakras: bronsono, pplatono, linkolno, voltero, ramzio genotipai
  • Dabar pažiūrėsime į realių asmenų smakrų skirtumus. Pavyzdžiais pasirinkome juodaodžius platono genotipo boksininką Evanderį Holyfieldą ir darvino genotipo reperį Tupac Shakurą.

Evander Holyfield tupac shakur smakras

platono genotipo asmens smakras yra didelis, o darvino genotipo asmens smakras yra mažas. To pasėkoje ir šių dviejų individų girdimoji sistema skiriasi: platono genotipo asmuo turi didelę girdimosios atminties sistemą, o darvino genotipo asmuo turi mažą girdimosios atminties sistemą.

Nosikaulio ir apatinės momeninės skiltelės (vaizduotės) dydis

Nosikaulis (nosies kaulas) turi tiesioginį ryšį su apatine momenine skiltele (žr. žemiau iliustracija).

nosikaulis momenine skiltele

Apatinėje momeninėje skiltelėje vyksta vaizduotės procesai: erdvės suvokimas, reiškinių suvokimas, manipuliavimas vaizdiniais bei taip pat vaizduotė dirba kalboje ir mąstymo procesuose. Be vaizduotės nebūtų įmanomas nei pažangus įrankių ir technikos valdymas bei naujų būdų operuoti daiktais, koncepcijomis ir reiškiniais atradimas, idėjų generavimas ir apdorojimas.

Kuo didesnis nosikaulis, tuo didesnė vaizduotės sritis smegenys ir atvirkščiai.

Nosikaulio dydžiai pagal tipus:

  • Mažas nosikaulis: nortono, bronsono, darvino ir platono genotipai
  • Vidutinis nosikaulis: voltero genotipas
  • Didelis nosikaulis: ramzio, linkolno genotipas (šių genotipų moterų nosikaulis yra vidutinio dydžio)

Žvilgterkime į bronsono genotipo aktoriaus George Clooney ir ramzio genotipo aktoriaus Adrien Brody nosikaulius.

Adrien Brody George Clooney nosikaulis

Kaip matote ramzio genotipo A. Brody nosikaulis yra gerokai didesnis už bronsono genotipo G. Clooney, tad ir vaizduotės srities dydis smegense pas ramzio genotipo aktorių yra gerokai didesnis.

Dabar išsamiau panagrinėkime, kokią įtaką vaizduotės zonai daro nosikaulio pakrypimas į dešinę arba kairę pusę.

nosikaulio pasvyrimas vaizduote

Grynosios vaizduotės procesai vyksta dešiniojoje apatinėje momeninėje skiltelėje, o atskiri neintelektiniai vaizduotės procesai (valia arba simpatijos-antipatijos) vyksta kairiojoje momeninėje skiltelėje.

Nosikaulio pasvyrimo kampas indikuoja didesnę apatinės momeninės skiltelės pusę. Voltero tipas yra vienintelis tipas, kuriam būdingas nosikaulio pasvyrimas į dešiniąją pusę, visų kitų tipų nosikaulis yra pasviręs į kairiąją pusę. To pasėkoje voltero tipas turi didesnę grynosios vaizduotės skiltelę lyginant su kitais tipais.

Pažvelkime į gyvus pavyzdžius:

Derren Brown Amr Waked nosikaulis

Kaip matote kairėje esančio Ramzio tipo aktoriaus Amr Waked didelis nosikaulis kaip ir beveik visų kitų tipų atveju pasisukęs į kairę veido pusę. Tai indikuoja, didelį kairėje apatinėje momeninės srities pusėje esančios valios proceso dydį (identišką Linkolno tipo valios dydžiui). Taip pat tai parodo, kad dešinioji apatinės momeninės srities skiltelė yra kiek mažesnė, tad bendras grynosios vaizduotės dydis Ramzio tipo atveju yra vidutinis.

Dešinėje pusėje pateikto voltero tipo Derren Brown vidutinio dydžio nosikaulis yra pasisukęs į dešinę veido pusę. Tai indikuoja, kad dešinioji momeninės skiltelės pusė yra didesnė, o kairioji momeninės skiltelės pusė mažesnė. Viso to rezultatas: didelė grynoji vaizduotė ir standartinis valios dydis (identiškas Darvino tipo valios dydžiui).

Kaktos dydis ir kaktinės skilties dydis

Kaktos dydis turi tiesioginį ryšį su kaktine smegenų skiltimi.

Kaktos dydžiai pagal tipus:

  • Maža kakta (I dydžio kakta): Nortono tipas, Bronsono tipas, Ramzio tipas
  • Vidutinio dydžio kakta (II dydžio kakta): Voltero tipas, Linkolno tipas
  • Didelė kakta (III dydžio kakta): Platono tipas, Darvino tipas

Dabar panagrinėkime mažos (I dydžio) kaktos ypatumus.

Bronsono-Nortono Ramzio kakta

Kairėje kaktinės skilties pusėje vyksta kalbos procesai, o dešinėje pusėje vyksta asmenybės valdymas. Dešinėje kaktinėje skiltyje yra valdomi vienas neintelektinis ir vienas intelektinis procesas. I dydžio kaktoje yra visą kairę pusę užima kalba. Už kalbą atsakinga zona visuose tipuose yra vienoda. Natūralus vyriškas galvos plikimas neįmanomas (plikimas vyksta tik patologiniu (sutrikimo) atveju).

voltero linkolno kakta

Identiškai kaip ir I dydžio kaktos atveju, II dydžio kairėje kaktinės skilties pusėje vyksta kalbos procesai, o dešinėje pusėje vyksta asmenybės valdymas. Padidėjusi kakta leido atsirasti papildomos vietos neintelektiniam psichoanalizės procesui, kuris padeda analizuoti kitų žmonių asmenybę ir elgesį (mažas kaktas turinčių tipų atveju šią funkciją atlieka pakaušinėje skiltyje esančios regimosios emocijos).

Asmenybės valdymo zona lyginant su mažas kaktas turinčiais tipais padidėjo 2 kartus, kalbos zonos dydis išliko toks pat kaip ir tipų su mažomis kaktomis. Įmanomas natūralus vyriškas galvos plikimas.

platono-darvino kakta

Identiškai kaip ir I ir II dydžios kaktos atveju, III dydžio kairėje kaktinės skilties pusėje vyksta su kalbos procesai, o dešinėje pusėje vyksta asmenybės valdymas. Palyginus su I dydžio kakta, tris kartus padidėjusi kairė kaktos pusė leido atsirasti užtektinai vietos neintelektiniams psichoanalizės ir psichologinių santykių procesams. Kalbos sritis išliko tokio pat dydžio kaip ir pas tipus su mažomis ir vidutinėmis kaktomis.

Jeigu kairė pusė yra 3 kartus didesnė palyginus su tipais, turinčiais mažą kaktą, tai dešinė kaktos pusė yra tik 2 kartus didesnė. Šis asimetrizmas lemia tai, kad Darvino ir Platono tipo asmenų asmenybės valdymas yra tokio pat dydžio kaip ir Voltero ir Linkolno tipų. Asmenims turintiems III dydžio kaktą įmanomas natūralus vyriškas galvos plikimas.

Dabar pažiūrėkime į gyvus pavyzdžius:

Brody sarkozy statham kaktos

Pavyzdžiuose pavaiduotas atitinkamai ramzio tipo asmuo su maža kakta, voltero tipo asmuo su vidutinio dydžio kakta ir platono tipo asmuo su didele kakta.

Veido smailumas ir plokštumas

Skruostikaulių dydis nulemia veido vizualinį plokštumą arba smailumą. Dideli skruostikauliai lemia plokščią veidą (tiesų veido profilį, žiūrint iš šono), maži skruostikauliai – smailų veidą (kiek atgal pakrypusį veido profilį apatinėje veido dalyje).

skruostikaulis plokstumas smailumas rysys

MTT teorijos kūrimo metu nebuvo pastebėtas joks tiesioginis skruostikaulio dydžio sąryšis su smegenų dalimis, tad veido smailumas ir plokštumas vaidina tik estetinę reikšmę, bei padeda nustatyti žmogaus genotipą.

Veido smailumas-plokštumas pagal genotipus:

  • Smailus veidas: nortono, ramzio, darvino ir voltero genotipai
  • Plokščias veidas: linkolno, platono ir bronsono genotipai

Pažvelkime į gyvus pavyzdžius:

Brody sarkozy statham smailumas plokstumas

Pateiktuose pavyzdžiuose aiškiai matosi atitinkamų tipų asmenų veido smailumas arba plokštumas.

Fenotipinės veido bruožų variacijos žmogaus genotipo ribose

Egzistuoja 7 žmogaus genotipai – tarpinių variantų nėra. Visi žmonės priklauso vienam iš šių 7 biologinių-genetinių standartų. Tačiau šalia genotipinės išvaizdos proporcijų egzistuoja ir fenotipinės variacijos genotipo proporcijų rėmuose. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, ramzio tipo žmogus gali turėti labai didelę nosį arba kiek mažesnę, tačiau nosies dydis neperžengia genotipo ribų – ramzio tipo asmens su maža nosimi nebūna. Arba du platono asmenys gali turėti smulkiu dydžių skirtumu besiskiriančias kaktas, bet neperžengiančias genotipo standarto ir t.t.

Dabar pažvelgsime į dviejų ramzių nosikaulių atvejį:

Tom Cruise Mehmet Ozyurek nosikaulis

Iliustracijoje galite puikiai matyti fenotipinius skirtumus tarp didžiausios nosies gineso rekordininko Mehmet Ozyurek ir aktoriaus Tom Cruise. Abu asmenys yra ramzio tipo, tačiau jų nosies kaulo dydis turi fenotipinių skirtumų. Kadangi Mehmet Ozyurek nosies kaulas lyginant su Tom Cruise yra didesnis, tad ir jo vaizduotės zona yra didesnė, tačiau abiejų asmenų tiek nosikaulių dydžiai, tiek bendros smegenų proporcijos neperžengia ramzio genotipo ribų.

Dabar pažvelgsime į dviejų platono tipo asmenų profilius.

platono fenotipiniu bruozu skirtumai

Kaip matote Evanderio Holyfieldo kakta yra kiek mažesnė už Jason Statham, taip pat kiek mažesnis nosikaulis bei pakaušis. Nepaisant to, abu asmenys priklauso tam pačiam tipui, bendros veido proporcijos yra tos pačios, tad ir tipinė smegenų struktūra – teigiamo suvokimo atveju šie individai turėtų idealų tarpusavio „susišnekėjimą“ ir „vienas kito supratimą“.

Veido bruožų supratimo būtinybė

Labai svarbu suvokti, kad kiekvieno individo veido bruožai atsirado ne „šiaip sau“, o tikslingai ir yra natūralus ir įgimto genotipo dalis. Nėra jokio idealaus žmonių išvaizdos standarto. Nei mažos nei didelės nosys nėra vyrų ar moterų „grožio požymis“, nei dideli ar maži smakrai nėra grožio požymis, ar didelės ir mažos kaktos ir t.t.. Visų pirma tai tiesiog žymi konkretaus genotipo veido struktūrą, kuri savo ruožtu atspindi tam tikrų smegenų zonų dydį. Ramzio tipo moteris ir vyras tiesiog negali turėti labai mažos nosies (bei to pasėkoje negali turėti labai mažos vaizduotės), taip ir, pavyzdžiui, Bronsono tipo vyras ar moteris negali turėti didelės nosies, o tik mažą (tad ir mažesnio dydžio vaizduotę lyginant su tipais, kurie turi dideles nosis). Tai yra dalis įgimtos veido struktūros, kuri nieko bendro neturi su „grožiu“ (grožis yra reliatyvi sąvoka ir labai priklauso nuo konkrečios visuomenės primetamo „grožio standarto“, kuris nėra universalus, o bent dalinai „konstruojamas“. Gražių žmonių yra visuose tipuose).

Visuomenės dažnai suformuoja visiškai klaidingus supratimus, kad tam tikri veido dalių dydžiai yra „mažiau priimtini“, „juokingi“, „mažiau gražūs“ ir t.t. Pavyzdžiui, bronsono tipo visuomenėse maža moters nosis dažnai laikoma priimtinesniu „grožio standartu“ nei didelė moters nosis, nors iš tikro tai tik atspindi Bronsono tipo žmonių polinkį labiau mėgti savo tipo bruožus (kiekvienas tipas paprastai turi įgimtą polinkį jausti simpatiją savo tipo veido proporcijoms). Tai neretai priverčia imtis plastinių operacijų, nors jos absoliučiai nėra būtinos.

Voltero genotipo abiejų lyčių pavyzdžiai. Abu asmenys prieš operaciją atrodė puikiai prieš nosies chirurginį kaulo mažinimą, o po operacijos atrodo kiek „nenatūraliai“:

volteras rinoplastija linkolnes rinoplastija

Daugiau apie tai galite pasiskaityti straipsnyje: Ar verta darytis plastinę operaciją?

Tai buvo veido formų ir jų sąryšio su smegenimis apžvalga. Jeigu, norite išsamiau pasiskaityti apie smegenų sričių funkcijas, kurios lemia kiekvieno asmenybės tipo išskirtines psichologines savybes, siūlome paskaityti šiuos straipsnius:

Vaizduotė

Girdimoji atmintis

Asmenybės valdymas

Darbas

Moralė

Intuicija

Valia

Simpatijos-antipatijos

Bendravimo instinktai