Straipsniai

Science LogoTipų teorijos kūrimo metu, kuomet buvo nagrinėjami fizikos nobelio laureatai, buvo pastebėtas labai įdomus reiškinys: beveik absoliuti dauguma mokslininkų laureatų buvo Voltero, Darvino ir Linkolno tipo vyrai. Šis reiškinys pradėtas analizuoti ir prieita išvados, kad Voltero, Linkolno ir Darvino tipo vyrai pasižymi skirtingo tipo vaizduote, kuri įgalino šių tipų dominavimą mokslo kūrime. Šis vaizduotės tipas buvo pavadintas teorine vaizduote, kuri pasižymi savybe labiau sisteminti įvairias koncepcijas ir prieiti prie naujų teorinių įvairių reiškinių veikimo modelių bei atrasti sudėtingų aplinkos mechanizmų priežastis, o taip pat surasti sprendimus naujiems praktiniams prietaisams kurti (išradimų atveju).

Bendra prasme visų tipų individai yra aktyvūs moksle (tik Nortono tipas yra išimtis). Ypač moksle aktyviai reiškiasi Bronsono ir Ramzio tipai dėl tų tipų didelio intelektinio aparato gebančio greitai įsisavinti ir operuoti informacija, tačiau beveik absoliuti mokslinių išradimų dalis yra padaroma Linkolno, Voltero ir Darvino tipo vyrų. Reikia paminėti, kad teorinės vaizduotės trūkumas yra vaizduotės sutrikimas – šizofrenija, kuris lyginant su depresija (depresiją turi tipai su standartine vaizduote) yra žymiai sunkesnis sutrikimas, atnešantis sunkesnius padarinius (Linkolno tipas nepaisant teorinės vaizduotės yra išimtimi – Linkolno tipui šizofrenija nebūdinga).

Ramzio, Bronsono ir Platono tipai dažnai apsunkina mokslą pernelyg naudodami matematiką ir sudėtingą aprašomąją kalbą be didelių naujų mokslinių atradimų padarymo. Tai nereiškia, kad Bronsono, Platono ir Ramzio tipai nesukuria apskritai jokio naudingo įnašo į mokslo pasaulį, bet lyginant su tipais turinčiais teorinę vaizduotę jų padaromas įnašo kiekis yra gerokai mažesnis. Kita vertus su kalba susijusiose srityse, pavyzdžiui, programavime ir matematikoje Ramzio, Bronsono ir Platono tipai pasižymi labai aukštais rezultatais ir ženkliai bei produktyviai prisideda prie šių sričių vystymo (nes su kalba susijusios sritys reikalauja ne stiprios vaizduotės, bet stiprios garsinės-žodinės atminties).

Natūralu, kad teorinė vaizduotė pati savaime negarantuoja, kad mokslininkas padarys kokį reikšmingą mokslinį atradimą ar sukurs realiame pasaulyje iš tiesų veikiančią mokslinę teoriją. Mokslinis darbas reikalauja stipraus pasišventimo, plačių žinių, atviro požiūrio ir nuolatinio intelekto stiprinimo.

Pažymėtina, kad rytų Azijos šalyse (pvz. Japonijoje ir Kinijoje) laikas nuo laiko pasigirsta nuomonių, kad nepaisant didelių investicijų į mokslo ir švietimo sferas, šios šalys vis dar atsilieka nuo vakarų šalių naujų patentų srityje ir moksliniame produktyvume (lyginant su tokiomis šalimis kaip JAV, Didžioji Britanija ar Vokietija). Rytų azijiečiai kartais dėl šio fakto net pavadinami „mažiau kūrybingais“, tačiau tai iš tikro neturi nieko bendro su kūrybingumo trūkumų šių šalių visuomenėse. Tai atsitiko dėl to, kad Bronsono tipo daugumą turinčiose rytų Azijos šalyse Darvino tipo mažuma turi „tempti“ visą mokslinės pažangos naštą ant savo pečių – Voltero ir Linkolno tipai šiose visuomenėse negyvena.

Taip pat reikia pabrėžti, kad be žmogaus tipų su teorine vaizduote tokia sparti industrinė revoliucija, kokia įvyko XIX ir XX amžiuje, niekuomet nebūtų įvykusi.

Čia kai kurių pažymėjusių mokslininkų su teorine vaizduote sąrašas:

Darvino tipas:

Leonhard Euler
Leonhard Euler:
Šveicarų matematikas ir fizikas. Padarė svarbius atradimus tokiose srityse kaip be galo maži skaičiavimai ir grafų teorijoje. Laikomas vienu iškiliausiu matematiku visoje mokslo istorijoje.
Alexander Popov
Aleksandras Popovas:
Rusų fizikas, kuris buvo pirmasis asmuo pademonstravęs praktinį elektromagnetinių (radijo) bangų pritaikymą.
Heinrich Hertz
Heinrich Hertz:
Vokiečių fizikas, kuris paaiškino ir išplėtė šviesos elektromagnetizmo teoriją, kuri buvo sukurta James Clerk Maxwell (Darvino tipas).
Henri Becquerel
Henri Becquerel:
Prancūzų fizikas, Nobelio laureatas ir radioktyvumo atradėjas kartu su Marie Curie (Linkolno tipas) ir Pierre Curie (Voltero tipas).
Ernest Rutherford Ernest Rutherford:

Naujosios Zelandijos fizikas, kuris žinomas kaip atominės fizikos tėvas.
John William Strutt
John William Strutt:
Anglų fizikas, kuris su William Ramsay (Voltero tipas), atrado argono elementą. 1904 laimėjo Nobelio prizą.
Enrico Fermi
Enrico Fermi:
Italų fizikas, kuris žinomas dėl savo įnašo į kvantinės teorijos kūrimą, atominę ir dalelių fiziką bei statistinę mechaniką.
Michael Faraday
Michael Faraday:
Anglų chemikas ir fizikas, kuris padarė įnašą į elektromagnetizmą ir elektrochemiją.
Ludwig Boltzmann
Ludwig Boltzmann:
Austrų fizikas, kuris yra žinomas dėl pamatinio įnašo į statistinę mechamniką ir statistinę termodinamiką.
Clinton Davisson
Clinton Davisson:
Amerikos fizikas, kuris laimėjo 1937 m. Nobelio prizą už elektronų difrakcijos atradimą.
Neils Bohr
Nilsas Boras:
Danų fizikas, kuris padarė pamatinį įnašą atomo struktūros ir kvantinės mechanikos supratimo srityse ir už tai gavo Nobelio prizą 1922 m.
Leo Szilard
Leo Szilard:
Austro-Vengrų fizikas ir išradėjas, kuris atliko grandininė atominę reakciją 1933 m. ir užpatentavo branduolinio reaktoriaus idėją kartu su Enrico Fermi (Darvino tipas).
Alfred Nobel
Alfredas Nobelis:
Norvegų chemikas, inžinierius, inovatorius ir ginklų gamintojas. Jis yra dinamito išradėjas.
Charles Darwin
Čarlzas Darvinas:
Anglų naturalistas, kuris įtvirtino požiūrį, kad visos gyvybės rūšys atsirado istorijos eigoje iš bendrų protėvių ir suformulavo evoliucijos teoriją.
Hideki Yukawa
Hideki Yukawa:
Japonų teorinis fizikas ir pirmasis Nobelio prizo laureatas iš Japonijos.
Makoto Kobayashi plikas
Makoto Kobayaši:
Japonų fizikas vienas iš keturių mokslininkų laimėjęs 2008 metų Nobelio prizą.

Voltero tipas:

Max Plank
Max Plank:
Vokiečių fizikas. Laikomas kvantinės mechanikos tėvu, vienu svarbiausiu XX a. fiziku.
Isaac Newton
Izaokas Niutonas:
Anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas ir teologas, kuris daugelio laikomas vienu didingiausiu mokslininku žmonijos istorijoje.

 

Pierre Curie
Pierre Curie:
Prancūzų fizikas, kristalografijos, magnetizmo, piezoelektros ir radioktyvumo atradėjas bei Nobelio prizo laureatas.
James Watt
Džeimsas Vatas:
Škotų išradėjas ir mechanikos inžinierius, kurio pagerinimai Niukomeno garo varikliui sukėlė industrinę revoliuciją jo gimtojoje Britanijoje ir likusiame pasaulyje.
Erwin Schroedinger
Erwin Schrödinger:
Austrų fizikas ir teorinis biologas, kuris buvo vienas iš kvantinės mechanikos tėvų ir yra žymus dėl nemažo skaičiaus svarbių fizikos atradimų, ypač paminėtina Šriodingerio lygtis, už kurią mokslininkas gavo Nobelio prizą 1933 m.
Leon Neil Cooper
Leon Neil Cooper:
Amerikos fizikas ir Nobelio prizo laureatas, kurs su John Bardeen (Darvino tipas) and John Robert Schrieffer (Darvino tipas) sukūrė BCS superlaidumo teoriją.
Edward Witten
Edward Witten:
Žymus amerikiečių teorinis fizikas.
Owen Chamberlain Owen Chamberlain:

Amerikiečių fizikas ir Nobelio laureatas. Nobelio premiją laimėjo už kartu su Eligio Segrè (Darvino tipas) padarytą antiprotonų (subatominės dalelės) atradimą.

Linkolno tipas:

Carl Friedrich Gauss
Carl Friedrich Gausas:
Vokiečių matematikas ir mokslininkas, kuris padarė svarbius įnašus į didelį kiekį sričių įskaitant skaičių teoriją, statistiką, analizę, diferencialinę geometriją, geodeziją, geofiziką, elektrostatistiką, astronomiją ir optiką.
Nikola Tesla
Nikola Tesla:
Serbijoje gimęs amerikiečių išradėjas, mechanikos ir elektros inžinierius. Padarė svarbų įnašą į komercinį elektros pritaikymą, išrado modernią kintamos srovės elektros tiekimo sistemą.
Blaise Pascal
Blezas Paskalis:
Prancūzų matematikas, fizikas, išradėjas, rašytojas ir katalikų filosofas.
John Dalton
John Daltonas:
Anglų chemikas, meteorologas ir fizikas. Jis yra geriausiai žinomas už modernios atomų teorijos sukūrimą ir spalvų aklumo tyrinėjimus.
Carolus Linnaeus
Karlas Linėjus:
Švedų botanikas, fizikas ir zoologas, kuris padėjo pamatus dvivardei rūšių klasifikacijai. Jis yra žinomas kaip modernios taksonomijos tėvas ir yra taip pat laikomas vienas iš moderniosios ekologijos tėvų.
Sergey Rubinstein
Sergėjus L. Rubinšteinas:
Rusų psichologas ir filosofas, kurio darbai apie psichologiją ir žmogaus smegenis tapo pagrindu Žmogaus Tipų teorijos atsiradimui.

Žinoma ne tik tipai su teorine vaizduote yra aktyvūs moksle. Tipai su standartine vaizduote pagrinde užsiima įsitvirtinusių mokslo šakų ir modelių tobulinimu, pavyzdžiui daugybė kvantinės fizikos šakų (dažniausiai dirbdami kartu su Voltero, Darvino arba Linkolno mokslininkais), dažniausiai remiasi ant eksperimentavimo (eksperimentavimas nereikalauja teorinės vaizduotės) bei yra labai aktyvūs matematikoje (kuri reikalauja stiprios garsinės-žodinės sistemos).

Mokslininkų su standartine vaizduote pavyzdžiai:

Bronsono tipas:

Michio Kaku
Mičio Kaku:
teorinis fizikas ir stygų teorijos vienas iš kūrėjų. Mokslo populiarintojas.
Neil deGrasse Tyson
Neil deGrasse Tyson:
Amerikiečių astrofizikas ir mokslo populiarintojas.
Alan Turing
Alan Turing:
anglų matematikas, kriptoanalitikas ir kompiuterių mokslininkas.
Norbert Wiener
Norbert Wiener:
Amerikiečių matematikas.
Toshihide Masukawa
Toshihide Maskawa:
Japonų teorinis fizikas. Jis laimėjo bendrą Nobelio prizą kartu su dviejais Darvino tipo mokslininkais: Makoto Kobayaši ir Joičiro Nambu.

Ramzio tipas:

Martin Rees1
Martin Rees:

kosmologas ir astrofizikas.

Platono tipas:

Gregor Johan Mendel
Gregoras Mendelis:
Augustiniečių vienuolis, kuris įgijo pomirtine šlovę kaip genetikos pradininkas. Jo eksperimentai su žirnių augalais suformavo pagrindą Mendelio paveldimumo dėsniams.
Skaitydami šį straipsnį ir žiūrėdami čia pateiktas mokslininkų nuotraukas, kai kurie žmonės gali klausti: „ką visi šie skirtingi žmonės turi bendro? Jie visi atrodo skirtingi!“. Vėl reiktų pabrėžti, kad fenotipiniai skirtumai tokie kaip odos spalva, plaukų spalva, skirtingas veido raumenų ir odos minkštimų išsidėstymas ir kiti panašūs fenotipiniai bruožai gali suklaidinti ir sukelti iliuziją, kad tarp to paties tipo žmonių nėra bendrų bruožų. Bet iš tikro to paties tipo asmenys visada turi vieną bendrą bruožą: kiekvieno tipo žmonės turi savo tipui būdingus bendrus kaukolės įvairių dalių proporcinius dydžius ir formą bei tam tipui būdingą skeleto struktūrą, kurie yra įvardinami kaip „žmogaus genotipas“. Kaip jau paminėta anksčiau, tas pats kaukolės tipas (taip pat priklausomai nuo lyties) reiškia tą pačią smegenų struktūrą ir to paskoje tokį patį intelektinį ir psichologinį potencialą.