Humoro jausmas

Humoro jausmas yra išskirtinė žmogaus savybė. Gyvūnai turintys dėmesį su nuotaika (pvz.: delfinai, katės ir šunys) taip kaip ir žmogus geba ir linkę žaisti, bet žmogaus smegenyse evoliucijos metu atsirado papildoma svarbi su vizualumo valdymu, koordinacija bei intelekto valdymu susijusi savybė, t.y. vaizduotė. Vaizduotė yra apatinėje momens skiltelėje ir jos dėka žmogus įgavo gebėjimą panaudoti dalį jos pajėgumų humoro generavimui.

vaizduote wire

Humoras yra gynybinė savybė, kuri padeda žmogui manipuliuoti situacijos vaizdiniais bei koncepcijomis, sumažindama blogą situaciją iki absurdo (paprastai humoras vadovaujasi iš vienos situacijos į dar blogesnę situaciją nukreipta kryptimi, kuri reiškia – gali būti ir blogiau, absurdiškiau, keisčiau, nemaloniau) ir taip kompensuoti, pagerinti laikinai blogą nuotaiką. Humoras blogomis sąlygomis veikia kaip savotiškas psichologinės būklės ir nuotaikos „amortizatorius“. Humoras taip pat įgavo socialinę funkciją ir padėjo individams lengviau prisitaikyti prie visuomenės, nes asmuo, kuris pralinksmina savo humoro jausmo dėka kitus yra pageidaujamas įvairiuose socialiniuose žmonių ratuose bei humoro jausmas dažnai padeda sumažinti įtampą konfliktinėse situacijose.

Humoro jausmas gali būti žemas, vidutinis, didelis (ir labai didelis). Visiškai be humoro jausmo žmonių nėra, tad ir žemą humoro jausmą turintys žmonės nėra visiškai nejuokaujantys, tik juokauja gerokai mažiau.

Nortono ir Ramzio tipai
Humoro jausmas dėl ankstyvosios visuomenės sunkių bendravimo ir aplinkos sąlygų buvo būtinas Nortono tipui, todėl šis tipas dėka regimųjų emocijų asmenybės elemento turi visuomet didesnį nei vidutinį humoro jausmą (t.y.: Nortono tipui būdinga įgimta ir pastovi depresija). Evoliucijos metu Ramzio tipas paveldėjo regimųjų emocijų elementą iš Nortono tipo, todėl šiam tipui taip pat būdingas visuomet aukštas humoro jausmas.

Bronsono ir Platono tipai

Bronsono ir Platono tipai neturi regimųjų emocijų asmenybės elemento, todėl jie įgavo galimybę turėti žemą arba vidutinį humoro jausmą (t.y.: įgyti optimizmo arba moderizmo psichologines būsenas). Šie tipai pasirodė jau labiau susiformavusiose pažangesnėse visuomenėse, todėl buvo logiška evoliucijos eigoje atsirasti galimybei vardan našumo panaudoti mažesnę dalį vaizduotės pajėgumų humorui, nes humoras gana ženkliai sumažina jos pajėgumus. Moderizmo psichologinė kokybė ypatingai paminėtina, nes ji susiformuoja vaikystėje (esant labai geroms psichologinėms sąlygoms ir esant mažam aplinkinių humoro jausmui) ir to pasėkoje asmuo įgauna nebekintantį labai žemą humoro jausmo stabilumą. Platono ir Bronsono tipo moderistai jau niekada vėliau nebepereina į optimizmo ar depresijos stadijas (nes humoro generavimas vaizduotėje yra beveik neaktyvus), o vietoj to esant blogoms sąlygoms ekstremaliai nukrenta nuotaika bei to pasėkoje sutrinka dėmesys (o tai įtakoja elgesį) – atsiranda vadinamasis destruktyvusis pesimizmas. Bronsono ir Platono tipo Optimizmo ir Depresijos būsenos yra tarpusavyje besikeičiančios – blogomis sąlygomis optimistai pereina į depresiją ir atvirkščiai – geromis sąlygomis depresija pereina į optimizmą. Optimistams būdingas vidutinis humoro jausmas, depresyviems Bronsonams ir Platonams būdingas aukštesnis nei vidutinis humoras.

Voltero ir Darvino tipai

Voltero ir Darvino tipai turi panašų vaizduotės veikimo tipą (abu tipai turi teorinę vaizduotę) ir jiems todėl būdingi tokios pačios psichologinės būsenos. Optimaliuose režimuose (virilizme ir puritizme) humoro jausmas yra žemas arba vidutinis ir tik šizofrenijos metu gerokai peržengia vidutinio humoro jausmo ribas.

Linkolno tipas

Linkolno tipas tuo tarpu pasižymi tik vidutiniu arba žemu humoro jausmu (didesnis nei vidutinis humoro jausmas Linkolno tipui nebūdingas).

Humoro reikšmė

Humoro jausmas nors ir būdamas naudingas socialinėse situacijose, bet jo reikšmė visuomenėje yra gerokai pervertinama, nes nesuprantama tikroji humoro prigimtis ir paskirtis. Didelis humoro jausmas sumažina intelekto pajėgumus ir todėl natūralu, kad žemas arba vidutinis humoro jausmas yra labiau naudingi norint efektyviai panaudoti savo intelektą.

Patarimai Nortono ir Ramzio tipams

Nortono ir Ramzio tipams dėl įgimtos depresijos rekomenduotina stengtis kiek sumažinti humoro jausmą tam, kad depresija išliktų silpna (silpna depresija šiems tipams nėra kenksminga) ir taip būtų palaikomas maksimalesnis intelektas ir racionalesnė asmenybė. Humoro jausmą galima mažinti paprasčiausiai tampant nuovokiu situacijose, kuriose jaučiamas poreikis juokauti ir sistemingai išmokti suvaldyti poreikį situaciją „nuleisti juokais“ ar kurti „juokingas ar ironiškas nesąmones“. Žinoma, nereikėtų persistengti, nes stiprus humoro jausmo represavimas Ramzio ir Nortono tipams yra žalingas.

Didelio humoro jausmo pavyzdžiai

Didelio humoro jausmo pavyzdžiu gali būti Platono tipo depresyvus komikas Jim Carrey:

{youtube}24tE-V8bAoA{/youtube}

Vidutinio humoro jausmo pavyzdžiai

Vidutinio humoro jausmo pavyzdžiu gali būti Platono tipo optimistas Sting:

{youtube}LAtGNuKPZs8{/youtube}

Mažo humoro jausmo pavyzdžiai

Mažo humoro jausmo pavyzdžiu gali būti Platono tipo moderistas Virgilijus Alekna:

{youtube}zHaleonsJbQ{/youtube}