Vaizduotė

Vaizduotė atsirado regimosios atminties pagrindu. Vaizduotė yra viena iš išskirtinių žmogaus protinių savybių (joks kitas gyvūnas neturi vaizduotės), kuri būdinga visiems žmogaus tipams. Pati vaizduotė bazuojasi apatinėje momens skiltelėje (jos dydis atsispindi nosies kaulo dydyje):

vaizduote wire

Vaizduotė užsiima sudėtingos vaizdinės informacijos apdorojimu, sinteze, analize, erdvės suvokimu. Tai pati sudėtingiausia intelekto savybė. Vaizduotėje priklausomai nuo to ar tipas ekstrovertas ar intravertas yra atskiras simpatijų-antipatijų arba valios neprotinis procesas. Simpatijos-antipatijos padaro individą ekstravertu, o valia padaro individą intravertu. Grynoji vaizduotė yra tik dešiniajame smegenų pusrutulyje, kairysis apatinės momens pusrutulis užsiima specializuotais vaizduotės procesais.

Visų tipų apatinė momens skiltelė yra didesnė kairėje pusėje įskyrus Voltero tipą, šio tipo apatinė momens skiltelė yra didesnė dešiniame pusrutulyje. Apatinės momens zonos asimetrija atsispindi žmogaus nosyje. Todėl Voltero tipas turi nosį pakrypusią į dešinę pusę, o likusieji tipai į kairiąją pusę.

Pačią didžiausią nosį turi Ramzio ir Linkolno vyriškosios lyties atstovai. Voltero tipas, Linkolno ir Ramzio tipo moterys turi vidutinę nosį. Likusieji tipai turi mažą nosį.

Voltero tipas turi pačią didžiausia vaizduotę, dėl nosies kaulo pakrypimo į dešinę ji yra du kartus didesnė palyginus su maža vaizduotę turinčiais tipais. Ramzio ir Linkolno vyrai turi pusantro karto didesnę vaizduotę už maža vaizduotę turinčiuos tipus. Visi likę tipai turi standartinį vaizduotės dydį.

Tipai kurie turi vaizduotės elementą turi stipriausias pažiūras ir asmenybės prasme yra linkę į pedantiškumą (tvarkingumą).

Humoro jausmas, patyčios ir psichologinės būsenos

Jeigu nebūtų vaizduotės nebūtų moderizmo, optimizmo ir kitų psichologinių asmenybės būsenų. Humoro jausmas, kuris yra vaizduotėje vykstantis procesas, sukuria vidinius psichologinius skirtumus.

Jeigu vaikystėje formuojantis asmenybei Bronsono ir Platono tipas turi mažą humoro jausmą, tai ši asmenybė įgaus nekintančią moderizmo kokybę. Individo humoro jausmas yra psichikos ir asmenybės būsenos rodiklis, nuo jo dydžio priklauso žmogaus elgesys.

Nortono, Bronsono-Optimistų, Bronsono-Depresyviųjų, Ramzio, Platono-Optimistų ir Platono-Depresyviųjų vaizduotė turi atskirą patyčių procesą. Kiti tipai ir tipai kurie turi moderizmo kokybę atskiro patyčių proceso neturi. Patyčios užima ketvirtadalį vaizduotės taip sumažindamos pačia vaizduotę skirtą intelektui. Patyčios yra bendravimo savybė kuri naudojama suvokti žmones. Žmogus turintis patyčias pasąmonėje mato žmones tarsi šaržus taip yra sumenkinamas kitas žmogus, todėl patyčias turintis žmogus sustiprėja bendravime. Reikia atminti, kad patyčios buvo reikalingos bendravimui ankstyvose žmonijos vystymosi stadijose, kuomet buvo didelė konkurencija ir blogos psichologinės sąlygos ankstyvosiose visuomenėse. Patyčios gali būti teigiamos ir neigiamos, tai priklauso nuo to kaip suvokiamas žmogus. Labiausiai yra tyčiojamasi iš didelį humorą turinčių žmonių, asmeninių priešų, psichinių ligonių. Labiausiai tyčiojasi žmonės sergantys depresija. Patyčios ne visada yra negatyvios būna ir pozityvių patyčių. Bet kuo didesnis žmogaus humoro jausmas tuo būdingesnės didesnės patyčios. Patyčios atsispindi lūpose, žmogus kuris tyčiojasi sutraukia lūpas ir šiek tiek įsižioja.

Žmonės kurie turi labai dideles patyčias serga depresija. Bronsonas-moderistas, Platonas-moderistas, Voltero, Darvino ir Linkolno tipai atskiro patyčių proceso neturi. Patyčios visiškai nėra suderinamos su mažu humoru bei su teorine vaizduote. Teorinę vaizduotę turintiems tipams gali būti būdinga ironija ir sarkazmas, kurie gali būti sumaišomi su patyčiomis, bet šios savybės neturi būti painiojamos su kryptingu patyčių veikimu, kuomet asmuo užsiima planingu (nors ir dažnai pasąmoningu) žmonių pašiepimu ir išjuokimu.

Vaizduotė turi koncepcijų šaržavimą ir tikrovės iškraipymą, kuris vadinamas humoru. Humoras priklauso nuo žmogaus psichologinės būsenos ir tipo. Nėra žmogaus kuris neturėtų humoro jausmo. Kas yra humoras? Humoras yra nesąmonių (tikrovės reiškinių humoristinių iškraipymų) suvokimas ir jų kūrimas. Humoras susideda iš ironijos ir juoko. Humoro būna trijų būsenų mažas, vidutinis, didelis. Suvokdamas nesąmonę žmogus juokiasi. Ironija yra nebūtų dalykų suvokimas. Norėdamas atrodyti kitaip žmogus ironizuoja ir plačiai įsišiepia nuotraukoje. Arba norėdamas pasako priešingai negu galvoja. Humoras yra didesnis tuomet kada žmogus gyvena labai blogose santykiuose, kada žmogus yra skriaudžiamas, serga depresija ar šizofrenija t.t. Vaizduotė vienintelė savybė turinti savybę sirgti psichinėmis ligomis. Psichinės ligos Depresija ir Šizofrenija yra vaizduotės patologinio darbo reiškinys Dabartinė visuomenė vertina humorą nežinodama jo žalos. Humoras tarsi narkotikas, kai jo yra per daug žmogus psichiškai suserga.

Ne visi tipai pasiekia dideli humorą – tipams moderistams ir Linkolno tipui didelis humoro jausmas nėra įmanomas.

Kas įvyksta kai žmogus pereina į didelį humoro jausmą?
Pereinat į didelį humoro jausmą vaizduotė kokybiškai pasikeičia, vaizduotėje pradeda dominuoti viena iš humoro savybių – ironija arba juokas. Esant vidutiniam ar mažam humorui nedominuoja nei juokas nei ironiją. Jeigu dominuoja vaizduotėje juokas žmogus pasidaro pasyvus, o jeigu ironija aktyvus. Šis pasyvumas ar aktyvumas yra psichinis reiškinys kuris atsispindi išorėje. Aktyvios vaizduotes žmonės yra labai judrūs ir psichiškai aktyvūs. Pasyvios vaizduotės žmonės yra pasyvūs psichiškai ir iš elgesio. Visi tipai kurie serga psichinėmis ligomis įgauna pasyvumą ir aktyvumą išskyrus Platono tipo homoseksualias seksualines pažiūras turinčius asmenis, kurie neserga jokiomis vaizduotės ligomis ir turi natūralų pasyvumą ar aktyvumą. Todėl homoseksualus Platono tipo asmuo yra normalios psichikos. Taip yra dėl Platono tipo asmenybės, kuri pagrįsta žodinė-garsine atmintimi, o ne vaizduote ar intuicija (vaizduotė ir intuicija nesuderinama su kitokiomis nei heteroseksualios seksualinėmis pažiūromis).
Žmogus kuris užsiima vizualaus meno kūrimu arba užsiima vien išorės suvokimu serga psichinėmis ligomis. Vizualus menas ar dizainas sutrikdo vaizduotę, nes vaizduotė yra skirta daugiau esmei suvokti, negu išorei. Išorinio pasaulio suvokimas neturi būti didesnis už vidinę esmę. Žmogus kuris esmę suvokia geriau už išorę turi sveiką kokybiškai dirbančią vaizduotę. Jeigu esmė atsispindėtų vien tik išorėje vaizduotė būtų ne reikalinga. Vien tik išorinio pasaulio suvokimas sutrikdo vaizduotę taip, kad esmė tampa beveik nebesuvokiama. Dėl vaizduotės sutrikdymo tarp vizualiu menu užsiimančių asmenų homoseksualumas yra labai paplitęs.
Bendra prasme vyriškos lyties vaizduotė yra žymiai stipresnė už moterų, nes evoliuciškai vyriškai lyčiai didelis vizualumas ir stiprus intelektinis aparatas buvo reikalingesnis nei moteriškajai lyčiai.
Vaizduotė sukuria labai stiprias pažiūras ir savotišką fanatizmą, todėl šalyse, kur paplitę Ramzio ir Voltero tipai terorizmas yra labai paplitęs.
Mokslo kūrimas reikalauja didelių vaizduotės pajėgumų, todėl evoliucijos metu vaizduotė pakito ir atsirado vadinamoji teorinė vaizduotė, kuri būdinga Darvino, Voltero ir Linkolno tipų vyrams. Teorinės vaizduotės dėka analizuojami, sisteminami aplinkoje vykstantys reiškiniai ir konceptualizuojamos naujos teorijos padedančios pažintį pasaulį ir pritaikyti mokslo žinias naujų praktinių išradimų sukūrimui.